Ar tavo mityba gali turėti įtakos vėžio rizikai? Šie produktai siejami su organizmo apsauga
lutationas vis dažniau minimas kaip vienas svarbiausių organizmo antioksidantų, galinčių padėti sumažinti vėžio, diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką. Nors jo organizmas geba pasigaminti pats, gyvenimo būdas, mityba ir amžius glutationo atsargas gali gerokai sumažinti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad glutationo lygis siejamas su ląstelių apsauga nuo pažeidimų, imuniteto veikla ir organizmo gebėjimu atsigauti po uždegimų ar toksinio poveikio. Todėl mityba, padedanti palaikyti šį antioksidantą, tampa ne tik mados reikalu, bet ir svarbia sveikatos strategijos dalimi.
Kas yra glutationas?
Glutationas – tai iš trijų amino rūgščių sudarytas junginys, kurį organizmas daugiausia sintetina kepenyse. Jis dalyvauja audinių atstatyme, padeda neutralizuoti toksinus ir reguliuoja daugelį medžiagų apykaitos procesų.
Vienas pagrindinių glutationo vaidmenų – kovoti su oksidaciniu stresu. Oksidacinis stresas atsiranda, kai organizme susikaupia per daug laisvųjų radikalų, galinčių pažeisti ląstelių DNR, baltymus ir membranas. Tokie pažeidimai siejami su vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu bei neurologiniais sutrikimais.
Su amžiumi glutationo gamyba natūraliai mažėja, o papildomai ją silpnina lėtinis stresas, miego trūkumas, rūkymas, alkoholis ir užteršta aplinka. Dėl to vyresniems žmonėms ir tiems, kurie patiria didesnį krūvį, ypač svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir gyvenimo būdą.
Kokie veiksniai sekiną glutationą?
Medicinos tyrimai rodo, kad glutationo atsargas labiausiai alina lėtinis stresas, pasikartojančios infekcijos, prasta mityba ir per didelis alkoholio vartojimas. Organizmui nuolat kovojant su uždegimu ar toksinais, antioksidantų atsargos eikvojamos greičiau.
Glutationo lygį mažina ir kai kurie vaistai, chemoterapija, užterštas oras, rūkymas, taip pat intensyvus ilgalaikis fizinis krūvis be tinkamo atsistatymo. Kuo ilgiau organizmas patiria šį spaudimą, tuo didesnė rizika, kad susiformuos lėtinis oksidacinis stresas.
Ilgainiui tai gali prisidėti prie lėtinių ligų išsivystymo. Pavyzdžiui, sumažėjęs glutationo kiekis siejamas su didesne 2 tipo diabeto, kai kurių vėžio formų, kepenų ir inkstų ligų rizika. Todėl vienas prevencijos žingsnių – palaikyti pakankamą antioksidantų lygį.
Maisto produktai, padedantys palaikyti glutationą
Glutationo yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktuose, o ypač svarbūs maisto šaltiniai, turintys sieros. Sieros turintys junginiai padeda organizmui sintetinti glutationą iš amino rūgščių.
Ekspertai rekomenduoja reguliariai valgyti vištieną ir kiaušinius, nes jie aprūpina organizmą baltymais ir aminorūgštimis, reikalingomis glutationo sintezei. Taip pat naudingi įvairūs riešutai – jie suteikia ne tik baltymų, bet ir gerųjų riebalų bei kitų antioksidantų.
Tarp augalinių produktų išsiskiria įvairios kryžmažiedės daržovės: Briuselio ir žiediniai kopūstai, brokoliai, taip pat špinatai ir kiti tamsiai žali lapai. Šiose daržovėse gausu ne tik fitocheminių medžiagų, bet ir junginių, siejamų su glutationo gamybos skatinimu.
Naudinga į kasdienę mitybą įtraukti ankštinius augalus – pupeles, avinžirnius, lęšius. Jie aprūpina baltymais ir skaidulomis, kurios svarbios stabiliai gliukozės kontrolei, taip netiesiogiai mažinant 2 tipo diabeto riziką. Avokadai taip pat yra vienas produktų, siejamų su glutationo palaikymu ir širdies sveikata.
Nors šis maistas paprastai gerai toleruojamas, dalis žmonių, ypač neįpratusių prie daug skaidulų, gali patirti pilvo pūtimą ar spazmus. Tokiu atveju rekomenduojama porcijas didinti palaipsniui ir stebėti savijautą.
Glutationo papildai: kada jie reikalingi?
Maisto papildai su glutationu ar jo pirmtakais reklamuojami kaip priemonė „detoksikacijai“, tačiau moksliniai duomenys kol kas nevienareikšmiai. Kai kurie tyrimai rodo, kad geriamieji glutationo papildai gali nežymiai sumažinti oksidacinio streso žymenis, tačiau poveikis dažnai būna nuosaikus.
Specialistai pabrėžia, kad sveikam žmogui, kuris maitinasi įvairiai, pakankamai miega ir patiria ribotą stresą, organizmas dažniausiai pats pajėgia palaikyti tinkamą glutationo lygį. Tokiu atveju didžiausią naudą suteikia subalansuota mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.
Tačiau esant didesniam fiziniam ar emociniam krūviui, lėtiniam uždegimui, kepenų ligoms, senėjimui ar sergant neurologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis, glutationo papildai kai kuriais atvejais gali būti svarstomi. Tokiais atvejais būtinas individualus gydytojo ar klinikinio dietologo vertinimas.
Labai svarbu neeksperimentuoti savarankiškai, ypač jei vartojami kiti vaistai arba diagnozuotos lėtinės ligos. Tik specialistas gali įvertinti, ar glutationo papildai yra reikalingi, kokia forma ir dozė tinkamiausia bei ar jie nesukels nepageidaujamų sąveikų.
Nors glutationas siejamas su mažesne vėžio, diabeto ir širdies ligų rizika, vien šio antioksidanto nepakanka. Geriausią apsaugą suteikia kompleksinis požiūris: įvairi mityba, judėjimas, rūkymo ir perteklinio alkoholio atsisakymas, kokybiškas miegas ir lėtinių ligų kontrolė.
Įtraukus į kasdienę lėkštę vištieną, kiaušinius, riešutus, kryžmažiedes daržoves, špinatus, ankštinius augalus ir avokadus, galima padėti organizmui palaikyti natūralias gynybines sistemas. Tai paprastas, bet veiksmingas žingsnis ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo link.
