Kasmet Lietuvoje atliekama daugiau kaip 2 tūkst. širdies stimuliatorių implantavimo operacijų, o keliems šimtams pacientų naujais pakeičiami susidėvėję sąnariai. Deja, tokia statistika atskleidžia ne tik šalies medicinos pažangą, bet ir prastą vyresnio amžiaus gyventojų sveikatą. Pasak gydytojų, šie skaičiai ateityje tik didės, jei laiku nesusimąstysime kokią įtaką mūsų sveikatai brandžiame amžiuje turi dabartinis gyvenimo būdas.
Pasak sveikatos priežiūros specialistų, labiausiai nerimauti verčia jaunų žmonių fizinis pasyvumas. Kembridžo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad dėl fizinio pasyvumo sukeltų sveikatos sutrikimų ankstyva mirtis europiečius ištinka net du kartus dažniau nei nutukimo atveju. Įrodyta, kad nejudrumas didina širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų riziką, turi įtakos kojų venų, diabeto ir kitų ligų atsiradimui.
Sveikatingumo tinklo „Impuls“ kineziterapijos specialistė Justina Berger pastebi, kad šiandien sveikatingumo situacija Lietuvoje itin parasta ne tik tarp suaugusių šalies gyventojų, bet ir moksleivių. „Vos 5–10 proc. mokyklinio amžiaus vaikų šiandien nesiskundžia jokiais sveikatos sutrikimais, tuo tarpu dauguma turi vienokių ar kitokių laikysenos sutrikimų – kenčia nuo įvairaus laipsnio stuburo iškrypimų, netaisyklingos pėdų padėties“, – sako kineziterapeutė.
Pasak jos, tai lemia vis didėjantis jaunų žmonių nejudrumas, o kartu ir netaisyklinga sėdėsena ar netinkamos avalynės parinkimas, sunkios moksleivių kuprinės. Ilgalaikė jaunuolių sveikatingumo perspektyva taip pat nedžiugina. Pasak specialistės, laiku negydant šie sutrikimai gali sukelti kur kas rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, krūtinės ląstos ir stuburo deformacijas ar išvaržas. Tuo tarpu negydomi skeleto ir raumenų sistemos pakitimai turi įtakos ir tokių ligų kaip osteochondrozė (degeneracinė sąnarių liga) ir artrozė išsivystymui.
Ne gana to, fizinis pasyvumas daro neigiamą įtaką smegenų veiklai. Dėl judėjimo stokos prastėja ne tik viso kūno, bet ir smegenų kraujotaka – šios prasčiau aprūpinamos deguonimi ir reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Ilgainiui dėl to ne tik prastėja atmintis, bet ir didėja tokių ligų kaip senatvinė silpnaprotystė rizika.
„Žinoma, tai lemia daugybė faktorių, tokių kaip genetika ar tam tikri sveikatos sutrikimai, tačiau hipodinamija – t.y. nejudrumas, neabejotinai laikoma vienu iš širdies ligų riziką didinančių veiksnių. Be to, nejudraus gyvenimo būdo pasekmės pastebimos dar pakankamai jauname amžiuje. Pavyzdžiui, net ir po nedidelės apimties fizinės veiklos padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas rodo, kad širdies raumuo – pagrindinis kraujotakos variklis, silpnas. Toks žmogus su amžiumi tiesiog nyksta – jis tampa vis mažiau savarankiškas, labiau suvaržomas jo judėjimas“, – sako J. Berger.
Pasak jos, daugelis vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi judėjimo suvaržymais, kuriuos sukelia įvairūs negalavimai, pavyzdžiui sąnarių skausmas. „Šį skausmą sukelia sąnario nusidėvėjimas ir, nors jam palengvinti siūloma įvairių preparatų, jo išvengti gali padėti ir judėjimas. Judant organizmas išskiria sąnariams būtiną skystį, kuris maitina ir neleidžia dėvėtis sąnario kremzlei. Kitu atveju sąnariai sustingsta ir tampa skausmingi“, – pastebi specialistė.
Nepaisant nedžiuginančių ateities sveikatos prognozių, kineziterapeutė nusiteikusi optimistiškai. Pasak jos, jau dabar pastebimas pamažu didėjantis lietuvių sąmoningumas ir supratimas, kad į savo sveikatą ateityje būtina investuoti dabar. „Nors ir pamažu, bet daugėja žmonių, įvertinančių laiko sau ir savo sveikatai svarbą. Pavyzdžiui, dirbantys sėdimą darbą pamažu atsisako pasyvaus laisvalaikio jį pakeisdami aktyvia veikla gryname ore ar skirdami laiko apsilankyti sporto salėje. Ši tendencija iš tiesų džiugina ir tikiuosi ateityje tik didės“, – sako J. Berger.
Kineziterapeutė pataria išbandyti įvairias veiklos rūšis, kurios bus naudingos ne tik dabartiniu gyvenimo laikotarpiu, bet ir ateityje, pavyzdžiui – plaukimo ar vandens aerobikos, jogos ar Pilateso užsiėmimus. Vis tik, pasak jos, imantis bet kokios veiklos svarbu nepamiršti nuoseklumo, tinkamo fizinio krūvio parinkimo ir reguliaraus judėjimo. Įrodyta, kad optimalus fizinis krūvis gerina ne tik fizinę, bet ir psichologinę būseną bei turi įtakos ilgam ir kokybiškam gyvenimui.
