Baldai, skolos ir buitinė technika: antros pakopos pensijų pinigai tirpsta kasdieniams pirkiniams

Lietuvoje ryškėja gana netikėta tendencija – dalis žmonių iš antrosios pensijų pakopos atsiimtus pinigus skiria ne investicijoms ar kaupimui ateičiai, o kasdieniams poreikiams ir stambesniems pirkiniams. Nauja apklausa parodė, kad nemaža dalis gyventojų šiandieninius poreikius vertina svarbiau nei finansinį saugumą senatvėje.

Tyrimo rezultatai atskleidė gana aiškų vaizdą. Žmonės dažniausiai pinigus leidžia baldams, buitinei technikai, skolų padengimui ar tiesiog pasilieka sąskaitoje. Tuo metu investuoti gautas lėšas planuoja tik nedidelė dalis apklaustųjų.

Ekonomistai sako, kad ši situacija rodo ne tik finansinius žmonių prioritetus, bet ir gerokai gilesnę problemą – mažėjantį pasitikėjimą ilgalaikiu kaupimu bei augantį norą pinigus naudoti čia ir dabar.

Dalis gyventojų pinigus leidžia vartojimui

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai iš antrosios pensijų pakopos atsiimti pinigai skiriami didesniems pirkiniams. Baldams, buitinei technikai ar kitiems stambesniems daiktams lėšas išleido arba planuoja išleisti 29 proc. apklaustųjų.

Dar 22 proc. respondentų nurodė, kad pinigus ketina panaudoti skoloms ar finansiniams įsipareigojimams padengti. Tokius sprendimus dažniau rinkosi 30–49 metų žmonės bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Tuo metu tik 13 proc. apklaustųjų sakė, kad pinigus investuos į akcijas, nekilnojamąjį turtą, auksą ar kitas investavimo priemones. Vos 3 proc. planuoja lėšas pervesti į trečiąją pensijų pakopą.

Vis daugiau žmonių renkasi dabartį, o ne ateitį

Ekonomistai pastebi, kad ši statistika gana aiškiai atspindi visuomenės nuotaikas. Dalis žmonių šiandieninius poreikius vertina svarbiau nei ilgalaikį kaupimą senatvei.

Specialistas teigia, kad tai rodo ne tik praktinius finansinius sprendimus, bet ir mažėjantį pasitikėjimą visa sistema. Pasak jo, nemaža dalis žmonių nebenori laikyti pinigų sistemoje, kurios veikimo iki galo nesupranta.

Ekspertas pabrėžia, kad žmonės dažnai renkasi trumpalaikę naudą, nors ilgainiui tai gali reikšti mažesnes pajamas senatvėje ir didesnę priklausomybę nuo „Sodros“ pensijos.

Daugiausia traukiasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės

Apklausos duomenys parodė ir dar vieną svarbią tendenciją. Dažniau iš sistemos traukiasi kaimo gyventojai, žmonės su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei mažesnes ar vidutines pajamas gaunantys respondentai.

Tuo metu aukštesnes pajamas turintys, aukštąjį išsilavinimą įgiję bei didmiesčiuose gyvenantys žmonės dažniau nusprendžia kaupimo nestabdyti.

Pasak ekonomistų, tai ilgainiui gali dar labiau padidinti socialinę nelygybę senatvėje. Tie žmonės, kuriems papildomas kaupimas ateityje būtų svarbiausias, dažniau nusprendžia pinigus pasiimti dabar.

Dalis žmonių pinigus tiesiog laiko sąskaitoje

Dar 17 proc. apklaustųjų teigė, kad atsiimtų lėšų apskritai neplanuoja investuoti ar leisti. Jie pinigus ketina laikyti banko sąskaitoje arba grynaisiais.

Taip dažniau atsakė vyresnio amžiaus žmonės bei mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Ekonomistai pastebi, kad infliacijos laikotarpiu toks sprendimas nėra itin efektyvus, nes neinvestuoti pinigai laikui bėgant nuvertėja.

Vis dėlto daliai sunkiau besiverčiančių žmonių šios santaupos tampa savotišku finansiniu saugumo rezervu, leidžiančiu lengviau susidoroti su augančiomis kainomis.

Kai kuriems tai tapo „antromis Kalėdomis“

Ekonomistė pastebi, kad dalis rinkos ženklų rodo išaugusį vartojimą po galimybės atsiimti sukauptus pinigus.

Anot jos, prekybininkai net kalbėjo apie savotiškas „antras Kalėdas“, nes dalis gyventojų gautas lėšas gana greitai išleido įvairiems pirkiniams.

Ekonomistė pabrėžia, kad tai nėra vien Lietuvos reiškinys. Panaši situacija buvo stebima ir Estijoje, kur dalis žmonių iš pensijų kaupimo sistemos atsiimtus pinigus panaudojo vartojimui arba tiesiog laikė sąskaitose.

Pasitikėjimo problema kaupėsi ilgai

Ekspertai sako, kad nepasitenkinimas antrąja pensijų pakopa nesusiformavo staiga. Dalis žmonių ilgą laiką jautėsi įtraukti į sistemą, kurios taisyklės nuolat keitėsi ir kuri neatrodė pakankamai aiški.

Gyventojai taip pat kritikavo valdymo mokesčius, ribotas galimybes pasitraukti bei dažnus politinius sprendimų pokyčius. Dėl to dalis žmonių šiandien renkasi ne ilgalaikį kaupimą, o galimybę atgauti kontrolę savo pinigams.

Pasak ekonomistų, pensijų sistema gali veikti stabiliai tik tada, kai žmonės ja pasitiki ir supranta jos veikimo principus. Kol šio pasitikėjimo trūksta, dalis gyventojų ir toliau rinksis pinigus naudoti dabar, o ne kaupti ateičiai.

Dalis žmonių vis tiek lieka sistemoje

Nepaisant garsios diskusijos apie pasitraukimą, didelė dalis gyventojų kaupimą tęsia toliau. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, antrojoje pakopoje šiuo metu vis dar kaupia apie 875 tūkst. žmonių.

Be to, dalis gyventojų po pasitraukimo vėliau sugrįžta arba renkasi alternatyvias kaupimo formas, pavyzdžiui, trečiąją pakopą.

Vis dėlto apklausos rezultatai aiškiai parodė vieną dalyką – šiandien nemaža dalis žmonių renkasi finansinį komfortą dabar, net jei tai gali reikšti mažesnį saugumą ateityje.