Baltoji notrelė ir jos kulinarinės galimybės: sužinokite, kaip ją atskirti nuo dilgėlės ir naudoti virtuvėje

Daugelis vengia šį augalą net paliesti, baimindamiesi skausmingo dilgčiojimo. Tačiau baltoji notrelė (Lamium album) visai neturi geliančių plaukelių, todėl yra visiškai saugi. Jos skonis švelnus, malonus, o lapai neturi nei būdingo kartumo, nei didesnio kiekio oksalo rūgšties, kuri, vartojama per daug, gali apsunkinti inkstų darbą ir trukdyti įsisavinti kalcį. Notrelės lapai pasižymi subtiliu, lengvai riešutiniu aromatu, puikiai tinkančiu virtuvėje.

Norėdami įsitikinti, kad renkate būtent šį augalą, atkreipkite dėmesį į stiebą – notrelės jis aiškiai keturbriaunis ir viduje tuščiaviduris. Lapai širdiški, ryškiai dantytais kraštais. Labiausiai atpažįstami – balti, lūpoms būdingos formos žiedai, augantys lapų pažastyse.

Baltoji notrelė gali priminti labai jaunus špinatus, tačiau jos skonyje juntama ir lengva graikinių riešutų bei pievagrybių nata. Termiškai apdoroti lapai tampa švelnūs, aksominiai, beveik kreminiai, todėl ypač dera su riebesniais priedais, tokiais kaip sviestas ar grietinėlė.

Valgomi ir notrelės žiedai – dėl nektaro jie švelniai saldūs ir gražiai papuošia patiekalą. Svarbu augalus rinkti toliau nuo kelių ir užterštų dirbamų laukų, nes notrelė lengvai iš dirvožemio sugeria sunkiuosius metalus.

Kulinarijai geriausia rinktis jaunus ūglius ir lapus, idealiausia – dar iki pilno žydėjimo. Tuo metu jie būna trapiausi ir sultingiausi. Patariama skinti tik viršūnines augalo dalis, apie 10–15 cm, nes apatiniai lapai ilgainiui tampa pluoštiniai ir gali būti sukaupę daugiau teršalų.

Baltoji notrelė – vertingas flavonoidų, rauginių medžiagų ir gleivių šaltinis. Nuo senų laikų liaudies medicinoje ji naudota virškinimui palaikyti ir kvėpavimo takų uždegimams švelninti. Fitoterapijoje šis augalas vertinamas dėl iridoidų ir fenolinių rūgščių, kurios siejamos su priešuždegiminiu poveikiu ir gleivinių apsauga.

Taip pat notrelė pasižymi lengvu atsikosėjimą lengvinančiu ir šlapimą varančiu poveikiu, todėl pavasarį neretai siejama su organizmo „apsivalymo“ laikotarpiu. Įtraukdami ją į racioną ne tik paįvairinsite mitybą, bet ir suteiksite organizmui papildomos paramos po žiemos.

Kaip ir špinatus, notrelės lapus keptuvėje verta berti dalimis. Sudėjus per daug iš karto, riebalų temperatūra krenta, lapai pradeda troškintis savo sultyse, o ne kepti, todėl praranda ryškią žalią spalvą.

Taip paruošta notrelė puikiai tinka kaip įdaras blyneliams, garnyras prie keptų kiaušinių ar pagrindas pavasariškiems makaronams su parmezanu.