Sukčiai praranda kontrolę, bankams siūloma suteikti teisę atsiimti pinigus tiesiai iš sąskaitų

2026 metų gegužės 8 dieną Finansų ministerija pateikė siūlymus, kurie nuo finansinių sukčių nukentėjusiems žmonėms galėtų gerokai palengvinti pinigų susigrąžinimą. Pagal juos mokėjimo paslaugų teikėjas, kilus įtarimams dėl sukčiavimo, galėtų laikinai apriboti į sąskaitą gautų lėšų naudojimą, o nustačius sukčiavimo faktą, jas nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam asmeniui.

Praktiškai tai reikštų didesnę galimybę atgauti pinigus tais atvejais, kai sukčiavimo požymiai būtų nustatyti greitai, o lėšos dar nebūtų spėtos išskaidyti, pervesti kitur ar išgryninti. Ministerija pabrėžia, kad iki šiol gyventojų galimybės susigrąžinti prarastas lėšas buvo ribotos, o dalis sukčiavimo prevencijos priemonių rėmėsi rekomendacijomis, kurios ne visiems rinkos dalyviams buvo vienodai privalomos.

Poreikį keisti tvarką rodo ir skaičiai. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuota 15 447 sukčiavimo atvejai, o sukčiai mėgino išvilioti 58,8 mln. eurų. Realiai gyventojai ir įmonės sukčiams pervedė 20,5 mln. eurų, tačiau finansų įstaigos per tą patį laikotarpį sustabdė daugiau kaip 38 mln. eurų, todėl prevencijos vaidmuo tapo akivaizdžiai didesnis nei anksčiau.

Ką keistų nauja tvarka?

Siūlomi pakeitimai apimtų ne tik teisę laikinai įšaldyti įtartinas lėšas, bet ir platesnes pareigas bankams bei kitoms mokėjimo įstaigoms. Jos turėtų nuolat stebėti mokėjimo operacijas, dar prieš pavedimo įvykdymą atpažinti įtartinus sandorius ir aktyviau informuoti klientus apie naujas sukčiavimo schemas bei apsisaugojimo būdus.

Ne mažiau svarbi ir dar viena naujovė: mokėjimo paslaugų teikėjams būtų nustatyta pareiga keistis informacija tarpusavyje. Tai svarbu todėl, kad sukčiai dažnai naudojasi tuo, jog skirtingos finansų įstaigos mato tik dalį rizikos požymių, o operatyvus duomenų apsikeitimas leistų greičiau sustabdyti įtartiną lėšų judėjimą.

Lietuvos bankas siūlo ir platesnius pokyčius vartotojų apsaugai. Tarp jų yra aiškesnė mokėjimo patvirtinimo samprata, teisė nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jei paaiškėtų, kad jos gautos sukčiavimo būdu, taip pat pareiga kompensuoti nuostolius, kai pinigai išviliojami apsimetant banku ar kita mokėjimo įstaiga.

Kodėl tai ypač aktualu dabar?

Šie pakeitimai ypač svarbūs dėl to, kad didelė dalis sukčiavimo atvejų prasideda ne nuo techninio įsilaužimo, o nuo žmogaus apgaulės.

Lietuvos policija skelbia, kad elektroniniai ir telefoniniai sukčiavimai sudaro apie 80 proc. visų sukčiavimo atvejų, o AML centro 2025 metų analizė rodo, jog tarp dažniausių schemų dominavo suklastoti SMS pranešimai, apgaulingi elektroniniai laiškai, telefoninis sukčiavimas ir investicinės apgaulės.

Lietuva šiuos pakeitimus siūlo platesniame Europos mokėjimų saugumo stiprinimo kontekste. Lietuvos bankas yra nurodęs, kad dalis dabar siūlomų nuostatų perkelia ir būsimo Europos Sąjungos reguliavimo kryptį, o atskira apsaugos priemonė jau diegiama visoje euro zonoje: mokėjimo paslaugų teikėjai turi tikrinti, ar gavėjo vardas ar pavadinimas atitinka nurodytą IBAN sąskaitą.

Vis dėlto vien įstatymo neužteks. Pati Finansų ministerija pabrėžia, kad susidūrus su sukčiais būtina kuo greičiau oficialiais kontaktais kreiptis į savo banką ir policiją, nes būtent greitis dažniausiai lemia, ar lėšas dar įmanoma sustabdyti ir grąžinti. Kol kas šie pakeitimai yra pateikti viešam derinimui, todėl reali pagalba gyventojams priklausys nuo to, kaip greitai siūlymai virs galiojančia tvarka.