Bukalapė azalija: svarbiausios auginimo taisyklės ir patarimai, kaip užtikrinti gausų žydėjimą
Bukalapė azalija (Rhododendron obtusum) priklauso japoniškųjų azalijų grupei. Tai tankiai šakotas, kompaktiškas krūmas, kuris per maždaug 10 metų paprastai užauga iki 0,5–1 m aukščio, todėl puikiai tinka ir mažesnėms erdvėms. Dalis ūglių ir lapelių būna padengti smulkiais rusvais plaukeliais.
Augalas formuoja dviejų tipų lapus: didesnius pavasarinius, kurie rudenį nukrenta, ir mažesnius vasarinius, tamsiai žalius. Azalijos išvaizda ir ištvermingumas labai priklauso nuo to, kokia buvo žiema ir kokias sąlygas augalas turėjo augimo vietoje.
Didžiausia šio krūmo puošmena – piltuvėlio formos, dažniausiai 2–4 cm skersmens žiedai. Jie paprastai pasirodo gegužę. Priklausomai nuo veislės, žiedai gali būti balti, rožiniai, raudoni, oranžiniai arba alyviniai. Pasodinus kelias skirtingų spalvų veisles, sodas tampa ryškesnis ir vizualiai įdomesnis.
Kaip auginti bukalapę azaliją: svarbiausios taisyklės
Gausaus žydėjimo paslaptis – tinkamai parinkta vieta ir tinkamas dirvožemis. Šis krūmas geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje. Ypač svarbu, kad žemė būtų humusinga, vidutiniškai drėgna ir aiškiai rūgšti.
Sodinant verta pasirūpinti geru dirvos paruošimu, kuris padėtų palaikyti azalijoms palankią dirvožemio reakciją. Norint išgauti humusingą žemę, svarbu parinkti tinkamą kompostą. Įprastas kompostavimas ne visada duoda geriausią rezultatą – dažnai labiausiai tinka kompostas iš lapų ir spyglių. Kai kurie sodininkai rekomenduoja durpes, tačiau jos turi trūkumą: sausros metu gali „ištraukti“ iš dirvos drėgmę.
Kitą sezoną azaliją reikėtų pamaitinti trąšomis prieš prasidedant vegetacijai – geriausia anksti pavasarį. Iškart po žydėjimo naudinga tręšti kompleksinėmis trąšomis. Trečiasis, paskutinis tręšimas turėtų turėti daugiau kalio ir fosforo – ši kombinacija padeda sukrauti daugiau žiedinių pumpurų kitam sezonui ir geriau paruošia ūglius žiemojimui.
Jaunus augalus būtina apsaugoti žiemą, jei jie neauga nuo vėjų apsaugotoje vietoje.
Bukalapę azaliją galima auginti ir vazone, tačiau tuomet reikia pasirūpinti, kad žiemą būtų kur augalą perkelti ar patikimai apsaugoti.
Kodėl bukalapė azalija tinka mažiems sodams?
Kompaktiška forma ir lėtas augimas lemia, kad bukalapė azalija puikiai tinka gėlynams, alpinariumams, viržynams bei rytietiško stiliaus kompozicijoms. Ją galima sodinti grupėmis, tačiau ne mažiau sėkmingai auginama ir kaip augalas konteineryje.
Didelė veislių įvairovė ir skirtingos žiedų spalvos leidžia sukurti ryškias, daugiaspalves kompozicijas, kurios ypač įspūdingai atrodo nedidelėse erdvėse.
Su kuo derinti bukalapę azaliją sode?
Azalija geriausiai atrodo šalia augalų, kurie taip pat mėgsta rūgštesnę dirvą. Tai natūralus pasirinkimas, nes šiems krūmams, kilusiems iš Japonijos, būtina tinkama dirva. Svarbu ir tai, kad augalai kaimynystėje mėgtų panašias augimo sąlygas.
Dažniausiai bukalapė azalija derinama su:
- rododendrais – jie populiarūs ir lengvai prieinami,
- viržiais – kaip ir azalijos, jie mėgsta rūgščią dirvą,
- pieriais – turi dekoratyvius žiedynus ir reikalauja humusingo substrato,
- švelnaus silueto, lėtai augančiais spygliuočiais – jie padeda išlaikyti kompozicijos proporcijas mažame sode.
Azalijos puikiai atrodo pasodintos didesnėmis tos pačios rūšies grupėmis arba derinant kontrastingų spalvų veisles. Žydėjimo metu jos gali sukurti įspūdingą spalvų „kilimo“ efektą gėlynuose.
Nors šis augalas laikomas gana nesudėtingu, žiediniai pumpurai per atšiaurias žiemas gali apšalti. Dėl to verta parinkti nuo šaltų ir stiprių vėjų apsaugotą vietą.
Tinkamai parinkus augavietę, krūmas atsidėkoja itin gausiu žydėjimu ir ilgai išlieka dekoratyvus – tai vienas efektingiausių pasirinkimų nedideliems dekoratyviniams sodams.
