Dalis gyventojų praranda galimybę į didesnę pensiją: specialistai paaiškino kodėl

Daugeliui gyventojų pensija pirmiausia siejasi su sulauktu pensiniu amžiumi, tačiau Lietuvoje veikia ir daugiau pensijų rūšių. Išmokos skiriamos ne tik senjorams, bet ir netekus darbingumo, maitintojo ar kitais įstatymuose numatytais atvejais.

„Sodros“ duomenys rodo, kad įvairias pensijas kas mėnesį gauna daugiau nei milijonas žmonių. Didžiausią dalį sudaro senatvės pensijos, tačiau nemažai gyventojų naudojasi ir kitomis socialinio draudimo garantijomis.

Pensijos dydis priklauso nuo sukaupto darbo stažo, sumokėtų įmokų bei individualios žmogaus situacijos. Dėl to net ir tos pačios rūšies pensijos skirtingiems gyventojams gali gerokai skirtis.

Senatvės pensija išlieka populiariausia

Didžiausia pensijų gavėjų grupė Lietuvoje yra senatvės pensininkai. Šiuo metu senatvės pensiją gauna daugiau kaip 635 tūkst. žmonių.

Nuo 2026 metų tiek vyrai, tiek moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų amžiaus. Vidutinė senatvės pensija šalyje siekia apie 745 eurus, tačiau galutinė suma priklauso nuo sukaupto stažo ir visą gyvenimą mokėtų socialinio draudimo įmokų.

Gyventojai, sukaupę būtinąjį darbo stažą, gauna didesnes išmokas nei tie, kurių stažas yra mažesnis. Dėl šios priežasties pensijų dydžiai gali skirtis keliais šimtais eurų.

Kada mokamos priemokos?

Lietuvoje nėra nustatyta vienoda minimali senatvės pensija, tačiau mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams gali būti skiriamos specialios priemokos.

Jos apskaičiuojamos pagal minimalių vartojimo poreikių dydį. Jei žmogaus gaunama pensija nesiekia nustatytos ribos ir jis turi reikiamą stažą, valstybė gali kompensuoti skirtumą.

Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad mažiausias pajamas gaunantys senjorai turėtų bent minimalų pragyvenimo lygį.

Ką gauna nesukaupę reikiamo stažo?

Ne visi gyventojai iki pensinio amžiaus sukaupia būtiną darbo stažą. Tokiais atvejais pensija būna mažesnė arba gali būti skiriama šalpos senatvės pensija.

Šalpos pensija mokama tiems asmenims, kurie neturi teisės į įprastą socialinio draudimo senatvės pensiją. Jos dydis priklauso nuo valstybės nustatytų bazinių socialinių išmokų rodiklių.

Tai viena svarbiausių socialinės apsaugos priemonių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo sukaupti pakankamo darbo stažo.

Pensiją galima ir atidėti

Sulaukus pensinio amžiaus nebūtina iš karto kreiptis dėl pensijos skyrimo. Gyventojai gali pasirinkti pensijos mokėjimą atidėti vėlesniam laikui.

Tokiu atveju būsima išmoka didinama už kiekvienus atidėjimo metus. Šis sprendimas dažniausiai aktualus žmonėms, kurie ir toliau dirba bei nori ateityje gauti didesnę pensiją.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad sprendimą atidėti pensiją verta vertinti individualiai, atsižvelgiant į pajamas, sveikatos būklę ir ateities planus.

Pensijų sistema apima daugiau nei vien senatvę

Be senatvės pensijų, Lietuvoje mokamos ir netekto darbingumo, našlių, našlaičių bei kitos socialinio draudimo išmokos.

Jos skirtos užtikrinti finansinį saugumą žmonėms, kurie dėl ligos, negalios ar artimojo netekties susiduria su papildomais iššūkiais.

Dėl to pensijų sistema apima kur kas platesnį gyventojų ratą nei vien pensinio amžiaus sulaukę žmonės ir išlieka viena svarbiausių socialinės apsaugos sričių šalyje.