Bulvių auginimo pagrindai: sodinimo ir priežiūros gairės, kaip išvengti klaidų ir užauginti daugiau
Jei jums nepatinka parduotuvėse parduodamų bulvių skonis, o sode ar lauke turite pakankamai vietos, verta jas užsiauginti patiems. Bulvių auginimas nėra sudėtingas – tai įveiks ir pradedantysis daržininkas. Svarbiausia laikytis kelių paprastų taisyklių, kad derlius būtų gausus ir kokybiškas.
Tinkamas sodinimo laikas pirmiausia priklauso nuo oro sąlygų ir dirvos temperatūros. Dažniausiai bulvės sodinamos nuo kovo pabaigos iki gegužės antrosios pusės. Svarbu, kad maždaug 1 cm gylyje dirva būtų įšilusi bent iki 6–8 laipsnių Celsijaus ir nebūtų per šlapia. Tai galite patikrinti paprastai: suspauskite žemę rankoje – paleista ji turėtų byrėti, nelipti prie pirštų ar įrankių. Aukštesnėse, vėsesnėse vietovėse dirvos įšilimą galima paspartinti uždengus ją neaustine medžiaga arba plėvele.
Sodinimui niekada nereikėtų naudoti įprastų maistinių bulvių. Jos dažnai būna apdorotos priemonėmis, slopinančiomis daigumą, todėl gali visai nesudygti. Geriausias pasirinkimas – kokybiška, sertifikuota sėklinė medžiaga. Rinkitės gumbus su jau pasirodžiusiais 1–2 cm ilgio daigeliais. Ilgesni daigai sodinant lengvai nulūžta, o gumbui tenka leisti naujus, dėl to augalas nusilpsta ir lėčiau startuoja. Taip pat atidžiai apžiūrėkite sėklines bulves: jos turi būti vienodos, be pažeidimų, be įtartino apnašo ar matomų „takelių“ gumbų viduje.
Prieš sodinimą pasirinktą plotą pirmiausia kruopščiai išravėkite ir gerai supurenkite bent 15–20 cm gyliu. Bulvėms reikia purios, laidžios dirvos. Mažesnius plotus patogu purenti rankiniu purentuvu ar elektrine kapliuke. Kai dirva paruošta, galite formuoti vagas ir į jas dėti gumbus. Kitas būdas – sodinti į atskiras duobutes, formuojant nedidelius kauburėlius.
Gumbus sodinkite maždaug 20–30 cm atstumu vieną nuo kito. Svarbu nesodinti per giliai: duobutės gylis turėtų būti tik 1–2 cm didesnis už gumbų aukštį. Tarp eilių palikite 65–70 cm – taip augalams pakaks vietos, oro ir šviesos.
Pasodintas eiles užžerkite žemėmis 7–15 cm sluoksniu, stengdamiesi, kad jos būtų tolygios per visą ilgį. Po to pirmą kartą palaistykite ir palaikykite dirvą lengvai drėgną – tuomet bulvės greičiau sudygsta. Kai augalai paauga, bulves reikėtų dar kartą apkaupti: tai skatina gumbų formavimąsi ir padeda pristabdyti piktžolių augimą.
Sodinant būtina atkreipti dėmesį, kad viršutinės akutės (daigų vietos) būtų nukreiptos į viršų. Pasodinus gumbą „aukštyn kojomis“, augalas bereikalingai eikvos sukauptas maisto medžiagas, vėliau pradės augti, o pradinis vystymasis bus silpnesnis.
Bulvės gana reiklios maisto medžiagoms, todėl joms tinka ir organinis, ir mineralinis tręšimas. Iš mineralinių trąšų dažniausiai pasirenkamos kalio trąšos, o iš organinių – perpuvęs mėšlas arba kokybiškas kompostas. Jei lysvės nespėjote paruošti rudenį, tai padarykite kuo anksčiau: paskleiskite trąšas ant dirvos ir įterpkite jas rankiniu būdu arba kultivatoriumi.
Vegetacijos metu cheminės priemonės nuo piktžolių dažnai nėra geriausias sprendimas – saugiau ir paprasčiau jas kontroliuoti purenant dirvą ir ravint. Reguliarus tarpueilių purenimas padeda stabdyti piktžolių plitimą, tačiau ypač įkyrias, pavyzdžiui, varpučius, prieš purenant geriau išrauti. Jei juos tik sukaposite, šaknys susiskaidys ir piktžolė dar labiau išplis.
