Antarktidoje artėja išskirtinis dangaus reiškinys – žiedo formos Saulės užtemimas, kurį mokslininkai vadina vienu įspūdingiausių 2026 metų astronominių įvykių. Nors tiesiogiai jį stebėti galės tik labai nedidelė dalis žmonių, reiškinys domina ir kelia klausimų visame pasaulyje – ypač dėl saugaus jo stebėjimo.
Vasario 17 dieną virš Antarktidos įvyks žiedo formos Saulės užtemimas, kai Mėnulis uždengs didžiąją Saulės disko dalį ir danguje paliks matomą tik švytintį „ugnies žiedą“.
Astronomijos apžvalgininkas Entonis Vudas pažymi, kad tai bus pirmasis 2026 metų Saulės užtemimas ir vienas efektingiausių metų astronominių reiškinių. Per šį užtemimą Mėnulis išsidėstys taip, kad uždengs centrinę Saulės dalį, o matoma liks tik plona išorinė šviesos juosta. Dėl to pietiniame danguje susidarys įspūdis, jog matomas degantis žiedas. Toks užtemimo tipas vadinamas žiediniu (arba anuliariniu).
Reiškinys prasidės 7 val. 12 min. rytų JAV laiku (12 val. 12 min. pagal Grinvičą) ir truks 1 minutę 52 sekundes. Geriausios sąlygos jį stebėti bus Antarktidos tyrimų stotyse, tad gyvai jį išvys tik ribotas skaičius žmonių, tačiau – milijonai pingvinų, gyvenančių šiame ledu padengtame žemyne.
Atokesniuose regionuose – pietiniame Pietų Amerikos pakraštyje, pietrytinėje Afrikos dalyje ir kai kuriose vandenynų teritorijose – bus matomas dalinis užtemimas. Ten atrodys tarsi Mėnulis būtų „atkandęs“ gabalą Saulės disko.
Specialistai pabrėžia, kad žiūrėti į Saulę be tinkamos apsaugos yra labai pavojinga ir gali akimirksniu bei negrįžtamai pažeisti regėjimą. Saugiam stebėjimui būtini specialūs užtemimų akiniai arba tam skirti Saulės žiūronai ir teleskopai, kurie blokuoja kenksmingą ultravioletinę ir infraraudonąją spinduliuotę.
Entonis Vudas taip pat primena, kad jau 2026 metų rugpjūčio 12 dieną laukia visiškas Saulės užtemimas. Todėl dabar yra puikus laikas iš anksto pasirūpinti reikiama įranga ir pasirengti šiems įsimintiniems dangaus reginiams.
Primename, kad 2027 metų rugpjūtį taip pat prognozuojamas itin retas Saulės užtemimas, kuris pagal trukmę bus ilgiausias XXI amžiuje. Jis apims dalį Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų, o šiose teritorijose tamsa išsilaikys ilgiau nei šešias minutes.
