Žiniasklaidoje nuskambėjus atvejui, kai vienos partijos lyderis viešai pripažino, jog politinių susibūrimų metu, pasitelkiant vaizdo fiksavimo priemones ir veidų atpažinimo technologijas, renkami bei analizuojami renginių dalyvių duomenys, imta kelti tokių veiksmų teisėtumo klausimą.
Dėl konkretaus politinio renginio Elektrėnuose tyrimą pradėjo Lietuvos generalinė prokuratūra. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Miglė Dewsbury teigia, kad tokia politiko komandos praktika gali būti nesuderinama tiek su etika, tiek su teisės normomis.
Anot M. Dewsbury, nors minėtas renginys buvo viešas, dalyvių filmavimas ar fotografavimas siekiant rinkti apie juos informaciją gali pažeisti visoje Europos Sąjungoje taikomą Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), nuo 2024 m. galiojantį Dirbtinio intelekto aktą (EU AI Act) bei šių principų įgyvendinimą užtikrinančias Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad politinio pobūdžio renginys savo esme skiriasi nuo bet kurio kito viešo renginio. Pats dalyvavimas tokiame renginyje, naudojama simbolika, pasisakymai ar net veido išraiškos gali leisti daryti išvadas apie asmens politines pažiūras. O politinės pažiūros pagal BDAR priskiriamos specialiųjų kategorijų asmens duomenims, kuriems taikoma itin griežta apsauga. Tokius duomenis tvarkyti galima tik gavus aiškiai išreikštą dalyvio sutikimą arba esant rimtam teisiniam pagrindui“, – pabrėžia M. Dewsbury.

Teisininkės teigimu, nagrinėjamu atveju nėra informacijos nei apie aiškiai gautus dalyvių sutikimus, nei apie kitą teisėtą duomenų tvarkymo pagrindą. Be to, filmuojant susitikimo su Seimo nariu dalyvius galėjo būti pažeistos ir kitos BDAR nuostatos, įskaitant duomenų kiekio mažinimo (minimizavimo) principą, pareigą informuoti žmones apie duomenų rinkimą ir jo tikslus, taip pat reikalavimus atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
Su naujomis technologijomis – naujos grėsmės
M. Dewsbury pabrėžia, kad svarbiausia šios situacijos dalis – asmenų atvaizdų fiksavimas, kaip pripažįsta pats politikas, buvo siejamas su tikslu rinkti informaciją, leidžiančią profiliuoti dalyvius. Tam galėjo būti naudojamos (arba planuota naudoti) technologijos, leidžiančios automatiškai atpažinti veidus ir susieti juos su kitais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, socialinių tinklų paskyromis. Tokios priemonės sudaro prielaidas spręsti apie asmenų politines pažiūras ir pagal jas juos kategorizuoti, o tai, teisininkės vertinimu, yra ypač pavojinga sritis.
Pasak „Sorainen“ partnerės, toks asmenų stebėjimas gali būti neteisėtas ir pagal ES Dirbtinio intelekto akto nuostatas. „Jose draudžiamas bet koks nuotolinis biometrinio atpažinimo priemonių naudojimas viešose erdvėse, išskyrus labai siauras išimtis, kai tai daroma teisėsaugos tikslais. Aktas taip pat draudžia biometrinį profiliavimą pagal politines pažiūras, o asmenų atvaizdų fiksavimas siekiant rinkti apie juos informaciją sudaro tam visas prielaidas“, – pažymi M. Dewsbury.
Be to, skelbiama, kad dalis filmuojamų asmenų galėjo būti nepilnamečiai, o BDAR jų duomenų apsaugai taiko dar griežtesnius reikalavimus. Itin aukšti apsaugos standartai taikomi ir biometriniams asmens duomenims, į kuriuos patenka veido atvaizdai bei veidų atpažinimo šablonai.
Asmens duomenų apsauga – demokratijos saugiklis
Teisininkė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog viešuose politiniuose renginiuose apskritai negalima filmuoti ar fotografuoti. Esminiai klausimai yra tikslas, proporcingumas ir tinkamas informavimas. Pavyzdžiui, renginys gali būti filmuojamas dėl viešojo intereso – rengiant naujienų reportažą ar informuojant visuomenę. Tokiu atveju fiksavimo apimtis turi būti proporcinga siekiamam tikslui: konkretūs asmenys neturėtų būti išskiriami, jų atvaizdai neturėtų būti naudojami analizei, jungiami su kitais duomenų šaltiniais ar pasitelkiami „juodiesiems sąrašams“ sudaryti.

„Vis dėlto, kalbant apie asmens duomenų apsaugą politiniuose procesuose, svarbiausia nėra techniniai niuansai, o tai, kas iš tiesų pastatyta ant kortos. O tai – laisvė dalyvauti politiniame ir pilietiniame gyvenime be spaudimo ar persekiojimo baimės. Neteisėtas stebėjimas ir duomenų rinkimas gali slopinti žmonių ryžtą būti aktyviais piliečiais, riboti saviraiškos laisvę ir kurti baimės atmosferą, kai pradedama svarstyti galimas dalyvavimo politiniame renginyje, proteste ar viešai reiškiamos pozicijos pasekmes“, – teigia M. Dewsbury.
Jos teigimu, daugeliui BDAR ar ES Dirbtinio intelekto akto nuostatos neretai atrodo kaip perteklinis reguliavimas, sukuriantis papildomą administracinę naštą verslui ir organizacijoms. Tačiau šie teisės aktai skirti apsaugoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, be kurių neįmanoma demokratiška ir laisva visuomenė. Aptariamas atvejis, pasak M. Dewsbury, dar kartą primena, kodėl tokia apsauga yra būtina.

