Duonos šaldymas be klaidų: paprasta gudrybė, kaip išvengti guminių ir drėgnų riekių

Išmesti sudžiūvusią duoną – vienas tų namų įpročių, kurie kainuoja daugiau, nei atrodo. Pakanka kelių dienų neatidumo, ir kepalas jau tinka nebent skrebučiams arba keliauja į šiukšliadėžę. Tačiau duonos šaldymas – paprastas būdas ilgiau išlaikyti jos šviežumą ir nebeskubėti pirkti naujos kas kelias dienas. Problemos prasideda tada, kai duoną užšaldome bet kaip: atitirpinus ji tampa drėgna, guminė arba išdžiūvusi. Laimei, to galima išvengti – tereikia vienos gudrybės ir kelių aiškių taisyklių.

Prastas atitirpintos duonos skonis dažniausiai atsiranda ne dėl paties šaldymo, o dėl klaidų pakeliui. Duonoje yra vandens, o šaldant jo struktūra keičiasi. Jei kepalas ar riekės nėra gerai apsaugoti, drėgmė nusėda ant paviršiaus. Vėliau atitirpinus duona tampa šlapia, sunki, praranda įprastą tekstūrą. Tuomet nemažai žmonių nusprendžia, kad duonos šaldymas neturi prasmės, nors problema slypi ne šaldiklyje, o paruošime.

Paprastiausias ir veiksmingiausias būdas – duoną iškart supjaustyti riekėmis ir jas perskirti popieriniu rankšluosčiu. Kiekvieną riekę arba mažesnes porcijas verta apvynioti popieriumi, o tik tada sudėti į maišelį ar dėžutę. Popierius sugeria drėgmės perteklių ir sumažina riziką, kad atitirpusi duona bus per minkšta ar suglebusi.

Ne mažiau svarbu duonos neužšaldyti tada, kai ji jau akivaizdžiai pasenusi. Jei kepalas spėjo apdžiūti ar prarasti skonį, šaldiklis to neištaisys – jis tik „užfiksuoja“ būseną, kokia duona buvo užšaldymo momentu. Todėl geriausia ją dėti į šaldiklį dar šviežią.

Viena dažniausių klaidų – į šaldiklį įmesti visą kepalą. Tuomet tenka atitirpinti viską iš karto arba vargti bandant atplėšti kelias riekes nuo sukietėjusios masės. Kur kas patogiau duoną iš anksto padalyti mažesnėmis porcijomis. Taip išsiimsite tik tiek, kiek reikia pusryčiams, vakarienei ar sumuštiniams į darbą, o likusi dalis ramiai lauks savo eilės.

Geriausiai tinka užsegami maišeliai arba sandarūs indeliai, kurie riboja oro patekimą. Tuomet duona lėčiau džiūsta ir neprisigeria šaldiklio kvapų. Tai ypač aktualu, jei šalia laikote mėsą, krapus, svogūnus ar kitus stipraus aromato produktus.

Svarbus ir pats atitirpinimo laikas. Riekes verta išimti vakare ir palikti iki ryto kambario temperatūroje. Taip duona minkštumą atgauna pamažu – be „šoko“ ir be perteklinės drėgmės. Jei norisi traškesnės plutelės, atitirpusią duoną galima trumpai pašildyti orkaitėje arba trumpam paveikti garais. Tuomet ji įgauna malonesnį kvapą ir neprimena ką tik iš šaldiklio ištraukto produkto.