Egzotiškas vaisius peruvinė anona: saldus, bet mažai žinomas vaisius su didele nauda
Iš išorės jis primena uždarą žalią kankorėžį ar artišoką, o viduje slepiasi kreminis, sniego baltumo minkštimas, savo konsistencija panašus į pudingą. Nors peruvinė anona, dar vadinama peruviniu anonu, dažnai pralaimi dėmesio kovą bananams, ananasams, mangams ar avokadams, ji drąsiai verta vieno sveikiausių pasaulio vaisių vardo. Prinokęs vaisius būna itin minkštas ir trapus, todėl transportuojant reikalauja beveik tokio pat atsargumo kaip prinokusios avietės.
Skonis dažniausiai apibūdinamas kaip braškių, ananasų ir bananų natų derinys su švelniu, grietinėlę primenančiu aromatu. Rašytojas Markas Twainas šį vaisių yra pavadinęs pačiu skaniausiu, kokį žmonija žino, ir tai tik patvirtina, kad turime reikalą su kulinariniu išskirtinumu, pernelyg ilgai likusiu populiariųjų citrusų šešėlyje.
Peruvinė anona visų pirma vertinama dėl antioksidantų, padedančių organizmui apsisaugoti nuo oksidacinio streso ir su senėjimu susijusių procesų. Joje gausu vitamino C, svarbaus imuninei sistemai, taip pat B grupės vitaminų, ypač vitamino B6, siejamo su tinkama nervų sistemos veikla ir nuotaikos palaikymu. Be to, vaisius išsiskiria dideliu kalio ir magnio kiekiu, todėl gali būti natūrali parama širdžiai ir kraujotakai, padedanti reguliuoti kraujospūdį. Minkštime esantis varis ir geležis prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos, tad čerimoja gali būti naudinga papildant mitybą, kai vargina mažakraujystė ar bendras silpnumas.
Vaisiuje taip pat nemažai skaidulų, kurios padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Dėl fenolinių junginių peruvinei anonai priskiriamas ir priešuždegiminis poveikis, kuris gali prisidėti prie geresnės savijautos, pavyzdžiui, kamuojant sąnarių problemoms, bei palaikyti bendrą organizmo atsistatymą.
Vis dėlto svarbu prisiminti vieną taisyklę: peruvinės anonos juodos sėklos yra nuodingos ir nevalgomos, todėl prieš valgant jas būtina kruopščiai pašalinti. Sėklose yra toksinių acetogeninų, kurie didelėmis koncentracijomis gali būti pavojingi nervų sistemai, todėl vaisiaus negalima trinti ar plakti viso, nepašalinus sėklų.
Paprasčiausias būdas mėgautis peruvinė anona – valgyti ją žalią. Tereikia perpjauti prinokusį, šiek tiek minkštą vaisių per pusę ir minkštimą išskobti šaukšteliu, vengiant sėklų. Jei nusipirkote kietą vaisių, palikite jį kelioms dienoms kambario temperatūroje, kol paspaudus primins prinokusį avokadą. Peruvinė anona galima dėti ir į kokteilius – ji suteikia aksominę tekstūrą net nepridėjus pieno produktų. Puikiai dera su kokosų pienu ir trupučiu ciberžolės, taip sukuriant egzotišką, priešuždegiminį poveikį turintį gėrimą.
Peruvinė anona tinka ir sveikesniems desertams: atšaldyta ir sutrinta ji skoniu primena beveik paruoštą kreminį šerbetą. Minkštimą galima maišyti su laimų sultimis ir šviežia mėta, taip paruošiant gaivią vaisių salotą, kuri nustebins egzotišku aromatu. Vis dažniau šį vaisių renkasi ir virtuvės šefai – iš jo gaminami musai, patiekiami su jūros gėrybėmis, nes vaisiaus saldumas puikiai subalansuoja sūrius skonius.
Dėl savo švelnumo peruvinė anona dažniausiai skaniausia be terminio apdorojimo – kaitinimas gali sumažinti vitaminų kiekį ir pakeisti subtilų skonį. Norint paįvairinti, minkštimą galima naudoti kaip įdarą tartaletėms arba sumaišyti su graikišku jogurtu ir anakardžių riešutais – taip gausite sotesnius, maistingus pusryčius.
Ši informacija skirta švietimo ir informavimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl sveikatos sprendimų pasitarkite su specialistu.
