ES teismas stojo „Meta“ pusėn: priimtas svarbus sprendimas dėl „Facebook Marketplace“

Bendrasis Europos Sąjungos Teismas panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria „Meta“ platformai „Facebook Marketplace“ buvo suteiktas vadinamasis vartininko statusas pagal Skaitmeninių rinkų aktą. Teismas nusprendė, kad Komisija nepakankamai aiškiai ir konkrečiai pagrindė tokį įvertinimą.

Sprendimas priimtas Liuksemburge, o byla susijusi su Komisijos 2023 metais priimtu paketu, kuriuo „Meta“ buvo priskirta prie vartininkų dėl kelių paslaugų. „Meta“ ginčijo vartininko žymą būtent dėl „Messenger“ ir „Marketplace“.

Ką reiškia vartininko statusas?

Skaitmeninių rinkų akte vartininku laikoma didelė platforma, kuri tampa esminiu „įėjimo tašku“ verslams pasiekti vartotojus internete. Tokios platformos gali daryti lemiamą įtaką konkurencijai, nes nustato taisykles, kaip kiti dalyviai pasiekia pirkėjus.

Teismas pabrėžė, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl „Marketplace“, neįvertino dalies naujos informacijos apie 2023 metais atliktus paslaugos pakeitimus. Dėl to institucija, teismo vertinimu, pernelyg rėmėsi ankstesnių metų veiklos duomenimis ir nepateikė pakankamai konkrečios analizės, kaip „Marketplace“ veikė po pakeitimų.

„Komisija nepakankamai pagrindė, kodėl po pakeitimų „Marketplace“ vis dar atitinka vartininko kriterijus“, – nurodė teismas.

Kodėl praktinis poveikis ribotas?

Nors sprendimas Komisijai politiškai reikšmingas, jo tiesioginis poveikis rinkai ribotas. Priežastis paprasta: Komisija jau 2025 metų balandį buvo išbraukusi „Marketplace“ iš vartininkų sąrašo, nes po „Meta“ pakeitimų paslauga, institucijos vertinimu, nebeatitiko verslo naudotojų ribų, reikalingų vartininko statusui.

Todėl teismo nutartis daugiausia yra procedūrinio pobūdžio ir susijusi su tuo, kaip sprendimas buvo argumentuotas. Vis dėlto ji gali turėti ilgalaikių pasekmių, nes kelia klausimų dėl Komisijos pradinių vertinimų tikslumo ir gebėjimo atlaikyti didžiųjų technologijų bendrovių teisinius ginčus.

„Messenger“ statusas liko galioti

Teismas paliko galioti sprendimą, kad „Meta“ išlieka vartininke per „Messenger“. Tai reiškia, kad bendrovei ir toliau taikomos Skaitmeninių rinkų akto pareigos, kurios gali keisti paslaugos veikimą, įskaitant reikalavimus dėl sąveikumo su kitomis žinučių programėlėmis.

Toks reikalavimas teoriškai gali sudaryti prielaidas, kad skirtingų platformų naudotojai ateityje galėtų susisiekti tarpusavyje neperšokdami į kitą programėlę, jei bus įgyvendinti techniniai ir saugumo sprendimai. Komisijai tai išlieka vienu jautriausių ir daugiausia diskusijų keliančių DMA elementų.

Teismas taip pat aiškiai atskyrė, kad „Marketplace“ atveju jis nesprendė, ar paslauga iš esmės negalėtų būti laikoma vartininke. Buvo konstatuota, kad Komisija savo argumentus pateikė nepakankamai tvirtai, o tai palieka galimybę ateityje statusą svarstyti iš naujo, jei pasikeistų rodikliai ir būtų tinkamai atlikta analizė.

Pagal Skaitmeninių rinkų aktą už pareigų nevykdymą gali būti skiriamos labai didelės baudos, siekiančios iki 10 proc. pasaulinės metinės apyvartos, o pakartotinių pažeidimų atveju iki 20 proc. Toks reguliavimo modelis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartininko statuso suteikimas ir jo pagrindimas teismuose tampa strategiškai svarbus tiek Komisijai, tiek technologijų bendrovėms.

2025 metų balandžio 23 dieną Europos Komisija „Meta“ skyrė 200 milijonų eurų baudą dėl DMA reikalavimų pažeidimų, susijusių su bendrovės taikytu sutikimo arba mokėjimo modeliu. Tą pačią dieną atskirai buvo nubausta ir „Apple“, kas parodė, kad Komisija siekia aktyviai taikyti naująjį reguliavimą praktikoje.

Ši byla, nors ir su ribotu praktiniu efektu „Marketplace“ atžvilgiu, tampa svarbiu precedentu: ji signalizuoja, kad teismai tikrins ne tik politinę reguliavimo logiką, bet ir Komisijos atliktos analizės detales. Tuo pačiu „Meta“ tai suteikia aiškesnį „žemėlapį“, kokių argumentų trūko, jei ateityje statusas būtų svarstomas dar kartą.