Europa siekia nepriklausomybės kosmose: „Space Rider“ taps svarbiu žingsniu žemyno istorijoje

Europos kosmoso sektorius ilgus metus rėmėsi kitų valstybių pajėgumais, ypač paleidimais ir kai kuriomis kritinėmis technologijomis. Pastaraisiais metais ESA vis garsiau akcentuoja strateginį tikslą didinti Europos savarankiškumą kosmose, o vienas ryškiausių žingsnių šia kryptimi yra „Space Rider“ programa.

„Space Rider“ yra bepilotis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas po misijos sugrįžti į Žemę ir, atlikus patikrą bei paruošimą, vėl skristi į orbitą. Tokia koncepcija primena kadaise naudotus NASA erdvėlaivius šatlus, tačiau projektas kuriamas kaip kompaktiškesnė, pigesnė ir be įgulos veikianti platforma.

Kas yra „Space Rider“ ir kam jis bus naudojamas

ESA projektą vysto kaip Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų į orbitą iškelti eksperimentus, o po kelių mėnesių juos pargabenti atgal su visais mėginiais ir įranga. Tai ypač svarbu mikrogravitacijos tyrimams, kai reikalingas ne tik bandymo atlikimas kosmose, bet ir fizinis rezultatų grąžinimas laboratorinei analizei Žemėje.

Tokio tipo misijos aktualios biomedicinai, medžiagų mokslui, technologijų bandymams bei gamybos procesams, kuriems reikalinga mikrogravitacija. Kadangi erdvėlaivyje nenumatyta įgula, mažėja rizika ir kaštai, o pati platforma gali būti dažniau pritaikoma skirtingiems užsakovams.

Planuojama, kad „Space Rider“ į orbitą keltų raketa „Vega C“. ESA anksčiau yra nurodžiusi, kad erdvėlaivis orbitoje galėtų išbūti maždaug 2–3 mėnesius, o tada, atsiskyręs nuo aptarnavimo modulio, grįžtų į atmosferą ir nusileistų ant Žemės.

Testai iki 1 600 laipsnių

Rengiantis pirmajai misijai, didžiausi iššūkiai siejami su saugiu grįžimu į atmosferą, kai konstrukciją veikia ekstremali šiluma ir apkrovos. ESA skelbė atlikusi bandymus, kurių metu medžiagos tikrintos specialiame aerodinaminiame tunelyje, pakeliančiame temperatūrą iki 1 600 laipsnių Celsijaus.

Skelbiama, kad „Space Rider“ korpuso apačioje ir valdymo paviršiuose numatytos šiluminės apsaugos plytelės iš „ISiComp“ tipo keraminės medžiagos, kurią kūrė Italijos aeronautikos tyrimų centras CIRA kartu su pramonės partneriais. Tokie bandymai reikalingi tam, kad šiluminė apsauga atlaikytų įkaitimą, atsirandantį grįžtant iš orbitos.

Taip pat parengtas pilno mastelio bandymų modulis, skirtas tolesniems numetimo ir nusileidimo bandymams. Šis etapas svarbus, nes „Space Rider“ nusileidimo schema remiasi parašiutais ir specialia sparno tipo sistema, kuri turi stabiliai išlaikyti kelias tonas sveriančią konstrukciją.

Kada realus pirmasis skrydis

ESA planuose „Space Rider“ siejamas su infrastruktūros vystymu, reikalinga saugiam nusileidimui ir erdvėlaivio aptarnavimui. Įvardijama, kad Azorų Santa Marijos saloje vystomas kosmoso centras ateityje turėtų tapti viena iš svarbių atramų, susijusių su šios platformos grąžinimu ir operacijomis.

Pagal anksčiau skelbtus grafikus pirmoji misija siejama su 2028 metais, nors galutiniai terminai priklausys nuo bandymų rezultatų ir „Vega C“ skrydžių ritmo. Jei programai pavyks, Europa gautų daugkartinio naudojimo grįžtamąją platformą, kuri atvertų naują etapą mokslinių ir technologinių eksperimentų logistikai orbitoje.

„Mūsų tikslas yra turėti Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų saugiai pargabenti naudingąjį krovinį iš orbitos ir naudoti erdvėlaivį pakartotinai“, – sakė ESA atstovai, pristatydami naujausią bandymų pažangą.