Festivalis „Tundra“ – spalvota bendrų pojūčių jūra (Interviu, Foto)

Visai neseniai „Tundra“ paskelbė apie atsinaujinusį tinklalapį ir gausiai ištįsusį atlikėjų sąrašą, kuriame – visas būrys elektroninės muzikos, vizualinio meno bei dekoravimo meistrų iš įvairių pasaulio kampelių.

O kaip buvo prieš aštuonerius metus, kuomet startavo pirmoji „Tundra“? Ar tuomet irgi buvo pritraukta keli tūkstančiai žmonių, kelioms paroms pasidavusių elektroninės muzikos svaiguliui?

Kalbamės su „Tundros“ atstovu spaudai – Kęstučiu Tkačiuku. 

Kaip užgimė „Tundros“ idėja? Ar tuo metu elektroninė muzika Lietuvoje jau turėjo savo nišą?

Iki mūsų starto, 2004-aisiais, Lietuvoje ne tik nebuvo dedikuoto elektroninės muzikos festivalio, bet apskritai čia beveik nevyko tokio tipo renginiai. „Tundros“ idėja gimė keliaujant po Vakarų Europą, kur tokio masto renginiai po atviru dangumi jau turėjo senas tradicijas ir sutraukdavo didžiules minias žmonių. 

Kilus „Tundros“ idėjai, elektroninės muzikos scena Lietuvoje buvo beįgyjanti pagreitį, tačiau jos gerbėjų gretas paprastai vienijo vienos nakties renginiai uždarose miesto erdvėse. Tad festivalis buvo mums galimybė suburti juos visus vienoje vietoje bei realizuoti elektroninės muzikos žanrui pašvęsto festivalio idėją kaip alternatyvą tuo metu vykusiems – „Bliuzo naktims“ ir „Mėnuo Juodaragis“.

^{Pirmoji „Tundra“ 2004 m.}

Kokia buvo pirmoji „Tundra“? Kiek lankytojų ji sulaukė?

Pirmąją „Tundrą“ dabar galiu pavadinti kukliu dviejų scenų – Psy trance ir Chill out – renginiu po atviru dangumi. Tie 200 žmonių, kurie tąkart atvažiavo prie Baluošo ežero Molėtų rajone, vieni kitus pažinojo – reklamos apie renginį nebuvo. Jiems veikiausiai patiko vyravusi atmosfera, nes poreikis visą tai pakartoti išliko iki pat kito karto, kol renginys išaugo į kasmetinį renginį.

Ar galima teigti, kad „Tundra“ prisidėjo prie psy trance muzikos judėjimo Lietuvoje?

Manau, kad galima. „Tundrą“ daugiausia ir inspiravo psy trance muzika. Iki 2006 m., kuomet pasipildė organizatorių gretos, originali tematika sukosi apie psy trance ir kitokią su ja susijusia, paprastai kiek alternatyvesnę elektroninę muziką. Ji tada paprastai užpildydavo Chill out (2005 m. – IDM) erdvę.

^{Psy Trance scena}

Kokie ryškiausi pokyčiai įvyko per aštuonerius „Tundros” metus?

Festivalis savo veidą keitė iškart keliais „frontais“. Didžiausi pokyčiai įvyko 2006-aisiais, išaugus scenų, o įkandin joms, ir muzikos stilių, atlikėjų bei lankytojų skaičiai.

2009 m. pristatėme dienos programą, kuri iš esmės užpildė iki tol vyravusią tylą scenoms užmigus „dienos miegu“. Per visą tą laiką tapome žinomesni už Lietuvos ribų. Itin pagausėjo įvairių menų dirbtuvių ir nemuzikinių atrakcijų, o išaugusi lankytojų minia savaime įnešė dar daugiau skirtingų spalvų į bendrų pojūčių jūrą. Juk sakoma, kad renginys yra toks, kokį jį aplink save sukuria patys žmonės.

^{Workshop’ų skaičius „Tundroje“ kasmet auga}

Ar apjungus daugiau muzikos stilių ir įkūrus daugiau scenų, festivalis neprarado savo koncepcijos?

Kaip jau minėjau, iki 2006 metų „Tundroje“ karaliavo psy trance ir įvairios alternatyvios elektroninės muzikos apraiškos. Vėliau pasipildėme stipriai išreikšta Drum & bass scena, o vienerius metus gyvavusią stilių mišrainę Electric nuo 2007-ųjų pakeitė iki šiol aiškią liniją išlaikanti Techno scena.

Svarbu pabrėžti, kad per tuos metus stipriai keitėsi ir globalios muzikos tendencijos, kas turėjo įtakos ir mūsų scenose grojusiai muzikai. Vis dėl to, iki pat šių dienų iš esmės išlikome lojalūs savo pasirinktam elektroninės muzikos formatui, tad festivalis tikrai gali pasigirti apibrėžta koncepcija.

^{Techno scena}

Kiek žmonių dirba organizuojant šį festivalį? Ar pavykstą „Tundrą“ padaryti tokią, kokią ją ir norisi matyti?

Kelios dešimtys savanorių, įvairių techninių darbuotojų, dizainerių, vadybininkų ir kitokių sričių atstovų dirba prie renginio nuolat arba prisideda atskiruose organizacinio darbo etapuose.

Žinoma, ne visuomet sekasi įgyvendinti savo vizijas taip, kaip norėtųsi – koją tam pakiša begalė dalykų, kas yra iš esmės normalu tokio masto renginiui. Tačiau festivalį kuriame tokį, kokio patys norime ir koks teikia pasitenkinimą mūsų lankytojui.

^{Psy Trance scena naktį}

Kuris organizacinio darbo etapas pats sunkiausias?

Susitelkti vieningai būsimo renginio strategijai ir ją planingai realizuoti iki stadijos, kuomet iškyla tvirtas pamatas tokios „Tundros“, kokią ją išvysta lankytojų akys.

Ar lengvai sekasi prisikviesti svečius iš užsienio? Kaip jie vertina lietuvišką elektroninės muzikos festivalį?

Neskaitant per pastaruosius metus ženkliai pakilusio ekonominių galimybių barjero, svečiai iš užsienio jau kurį laiką nebėra kliūtis bet kokio stambesnio renginio organizatoriams. Įdomu tai, kad ekonominė krizė padėjo paneigti iki tol sparčiai plitusią nuomonę, jog geriausi atlikėjai būtinai turi atvykti iš Olandijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos. Vis dėlto negalime teigti, jog poreikio kviestis atlikėjus iš užsienio nėra, nes kitaip būtų sunku kaskart išlaikyti programą patrauklią lankytojui.

Užsieniečius labiausiai žavi mūsų publikos nuoširdumas. Jau tradicija tapo reiškinys – atėjus laikui sceną perleisti kitam atlikėjui, grojama du ar tris kartus ilgiau nei priklausė.

Kokias užsienio žvaigždes išvysime šiemet?

Šiemet „Tundroje“ pasirodys keletas didžiai nusipelniusių scenos vilkų po psy trance vėliava, tarp jų žinomos įrašų kompanijos „Parvati Records“ įkūrėjas Giuseppe su kolega Jahbo, koncertinių turų metu beveik visą pasaulį apkeliavęs britas Tristanas, dvigubą misiją festivalyje planuojantis Tomas Cosmas iš Naujosios Zelandijos, gyvai grosiantis britas Avalon ir daugybė kitų. Taip pat su pasididžiavimu pristatysime Drum&bass scenos galingąjį Raiden ir į populiarumo olimpą šiuo metu įkopusį britų duetą „Instra”: Mental, techno legendą Steve’ą Rachmadą ir Ricardo Tobarą. „Tundra“ šiemet išties gali pasigirti tiek gyvos muzikos pasirodymų, tiek pasaulio kampelių, iš kurių sugužės atlikėjai, gausa.

^{Chill Out erdvė}

Kokioje festivalio erdvėje pats jautiesi geriausiai?

Nesu prieraišus vienam konkrečiam muzikos stiliui, be to, laikausi nuomonės, kad norint tinkamai pajusti kuo alsuoja festivalis, buvimo vietą jame reikia nuolat keisti. „Tundra“ – tai renginys, nuo seno garsėjantis tradicija sutikti daugybę žmonių, kuriuos net elektroninės muzikos gerbėjų tarpe įprasta laikyti atvykėliais iš skirtingų pasaulių. Galimybė migruoti nuo vienos scenos prie kitos ir sutikti vis kitus žmones – tai nuotykis, kuris mane „Tundroje“ žavi labiausiai.

Kaip sekasi ruoštis šių metų „Tundrai“?

Stengiamės protingai derinti darbą su poilsiu, tačiau paskutiniu metu darbo tikrai yra daug, tad kartais norisi tik miego.

Straipsnį „Brangus bilietas? Kainų užkulisius atskleidžia festivalio „Tundra“ rengėjai” skaityti čia.

Parengė Dovilė Raustytė
Nuotr. iš asmeninio archyvo