Gėlynas be rūpesčių: patarimai pradedantiesiems, kaip išsirinkti daugiamečius augalus

Daugiamečiai augalai yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems sodininkams. Jų nereikia kasmet iš naujo sodinti, kaip, pavyzdžiui, našlaičių ar petunijų. Rudenį antžeminė dalis nunyksta, tačiau šakniastiebiai ir šaknys išlieka dirvoje, o pavasarį augalas vėl išleidžia naujus ūglius.

Daugumą populiarių daugiamečių augalų pakanka patręšti vieną kartą per sezoną, o nemaža jų dalis gerai ištveria ir kelias savaites trunkančią sausrą. Kasmet gėlynas tankėja, ryškėja spalvos, o kas 3–4 metus išvešėjusius kerus galima padalyti kastuvu ir persodinti į kitą vietą. Taip iš vieno įsigyto sodinuko po kelių metų galima turėti net keliolika augalų.

Šiuos augalus vienija tai, kad jie atrodo įspūdingai, bet nereikalauja sudėtingos priežiūros. Tarp jų rasite tinkamų tiek saulėtoms, tiek pavėsingoms vietoms, žydinčių pavasarį, vasarą ar rudenį.

Ežiuolė purpurinė

Ežiuolė purpurinė formuoja tvirtus, stačius kerus, iš kurių nuo liepos iki rugsėjo išauga dideli žiedai. Jie turi švelniai nusvirusius rožinius–violetinius vainiklapius ir iškilų, dygliuotą, oranžinės rudos spalvos viduriuką. Būtent jis primena mažą ežį ir paaiškina augalo pavadinimą.

Ežiuolė atspari ligoms, vilioja bites ir drugelius, o nužydėję žiedynai puošia gėlyną net žiemą. Jai reikia saulėtos vietos ir laidžios, ne pernelyg sausos dirvos, o kitu atveju tai vienas paprasčiausių pasirinkimų pradedantiesiems.

Rudbekija

Rudbekija žydi nuo vasaros vidurio iki pat šalnų. Jos ryškiai geltoni žiedai su tamsiai rudu, beveik juodu, iškiliu viduriu primena mažus saulėgrąžų žiedus. Augalas sudaro kompaktiškus kerus, kurie kasmet tankėja ir plečiasi požeminiais ūgliais.

Rudbekija auga beveik bet kokioje vidutinėje sodo dirvoje, gerai pakelia sausrą ir retai serga. Kad išlaikytų gyvybingumą, kas kelerius metus kerus verta padalyti.

Katinžolė

Katinžolė suformuoja minkštas, kupolo formos pagalvėles, nusėtas smulkiais, vamzdiškais levandų ir violetinių atspalvių žiedais. Sidabriškai žali, aromatingi lapai gražiai kontrastuoja su žiedynais ir dekoratyvūs net tada, kai augalas nežydi.

Nukirpus peržydėjusius stiebus, katinžolė dažnai pražysta dar kartą ir gali džiuginti iki spalio. Jai nereikia itin derlingos žemės ar dažno laistymo, ji pritraukia bites bei drugelius, o kvapas padeda atbaidyti amarus.

Šalavijas

Šalavijas išsiskiria tamsiai violetiniais, siaurais, vertikaliai kylančiais žiedų varpomis, kurios suteikia gėlynui struktūros. Augalas yra kompaktiškas ir tvarkingas, dera tiek su rožėmis, tiek su dekoratyvinėmis žolėmis.

Po pirmosios žydėjimo bangos nupjovus stiebus virš lapų, šalavijas gali pražysti dar kartą. Jam labiausiai tinka saulėtos ir sausos vietos, o permirkusios dirvos jis netoleruoja. Šis augalas paprastai atsparus ligoms ir kenkėjams, taip pat vilioja kamanes.

Viendienė

Viendienė užaugina didelius, piltuvėlio formos žiedus, iškylančius ant plonų, be lapų stiebų virš ilgų, kalavijo formos lapų kupsto. Kiekvienas žiedas gyvena tik vieną dieną, tačiau jų susiformuoja tiek daug, kad augalas žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Spalvų paletė itin plati: nuo citrininių geltonų iki lašišinių, oranžinių ar sodriai bordo atspalvių.

Viendienės yra labai pakantūs augalai: ištveria šalčius, trumpalaikę sausrą ir pusšešėlį. Kad žydėjimas būtų gausus, kas kelerius metus kerus rekomenduojama padalyti.

Kraujalakė

Kraujalakė suformuoja plokščius, plačius žiedynus, sudarytus iš šimtų mažų žiedelių. Priklausomai nuo veislės, jie gali būti balti, geltoni, rožiniai ar raudoni. Žiedynai laikosi ant tvirtų, stačių stiebų virš smulkiai plunksniškų, aromatingų lapų skrotelės. Žydi nuo birželio iki rugsėjo.

Šis augalas gerai auga sudėtingomis sąlygomis: pilnoje saulėje, smėlingoje dirvoje ir esant minimaliam laistymui. Derlingoje žemėje stiebai linkę pernelyg ištįsti, silpnėja ir išgula, todėl kraujalakei dažnai net labiau tinka skurdesnė dirva.

Šilokas

Šilokas yra sukulentas, turintis storus, mėsingus stiebus ir lapus, padengtus melsvu vaškiniu apnašu. Augalas išlieka dekoratyvus visą sezoną, o nuo rugpjūčio iki spalio pasipuošia plokščiais rožiniais arba bordo atspalvio žiedynais.

Jam nereikia derlingos dirvos, nuolatinio tręšimo ar dažno laistymo. Vienintelis dalykas, kuris šilokui kenkia, yra užsistovintis vanduo. Lengvai dauginamas pavasarį padalijus kerą.

Funkija (hosta)

Funkija yra vienas iš nedaugelio daugiamečių augalų, galinčių įspūdingai atrodyti pavėsingame sodo kampelyje. Ji garsėja dideliais, ryškiais lapais, kurių spalvos varijuoja nuo limoninės žalios iki plieno melsvos, dažnai su kontrastingais kraštais ar dryžiais. Nuo birželio iki rugpjūčio ant aukštų žiedkočių išsiskleidžia levandų arba balti žiedai. Veislės skiriasi dydžiu: nuo miniatiūrinių iki kelių dešimčių centimetrų aukščio kerų.

Šiam augalui reikia kiek daugiau dėmesio: jam patinka drėgna, humusinga dirva ir reguliarus vandens tiekimas. Taip pat svarbu saugoti nuo šliužų.

Astra

Astra žydi nuo rugpjūčio iki pirmųjų šalnų ir kartu su viržiais bei chrizantemomis tampa rudeninio sodo pagrindu. Augalai apsipila šimtais smulkių, žvaigždės formos žiedelių violetinių, rožinių ar baltų atspalvių.

Joms patinka saulė ir vidutiniškai drėgna dirva. Silpnoji vieta dažnai būna miltligė, todėl svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir laistyti prie šaknų, o ne ant lapų.

Akvilegija (kartuolė)

Akvilegiją lengva atpažinti iš pailgų pentinų ir švelnių, dažnai dvispalvių žiedlapių, kurių spalvos svyruoja nuo mėlynos ir violetinės iki rožinės ar baltos. Ji žydi nuo gegužės iki liepos, kartais ir iki rugpjūčio, o smulkūs žiedai ant plonų stiebelių suteikia gėlynui lengvumo.

Augalas mėgsta pusiau pavėsingą vietą ir dirvą, kuri neišdžiūsta. Jis noriai pasisėja pats, todėl kasmet gali pasirodyti naujose sodo vietose, o daigų spalvos neretai skiriasi nuo motininio augalo.