Laikas.lt
Naujausi tyrimai parodė, kad užuojauta ir empatija kito nelaimei padeda žmogaus fizinei ir moralinei sveikatai. Dalai Lama daugybę metų ragino visus užjausti kitą, tačiau niekada neminėjo, kad tai gali žmogui padėti ir fiziškai.
„Jeigu linkite kitiems laimės, praktikuokite gailestį ir užuojautą. Ir jeigu pats norite būti laimingas – būkite gailestingas“, – rašė Dalai Lama.
Galbūt Dalai Lama tai žinojo visada, tačiau mokslas tik dabar yra pajėgus įrodyti kelis tūkstančius metų skaičiuojančią budistinę filosofiją. Per pastaruosius metus užuojautos ir gailesčio tyrimai peržengė teorinę ir moralinę žmogaus ribą – imta tirti fizinę sveikatą (imunitetą, nervų sistemos veiklą ir panašiai).
Tai, kad užuojauta ir gailestis arba tiesiog gerumas gali būti naudingas net fiziškai yra džiugios naujienos visiems planetos gyventojams. Ypač tiems, kuriems ypatingai reikia kitų pagalbos: Gazos ruožo gyventojams, sergantiems nepagydomomis ligomis, badaujantiems, išgyvenantiems stichines nelaimes ir panašiai.
Į tai, ar empatija kito nelaimei gali būti žmogui naudinga fiziškai, pirmą kartą atkreiptas dėmesys dar 2009 m. Tuomet Emorio universiteto mokslininkai atliko tyrimą su 61 studentu. Jie dalyvavo meditacijos kursuose, diskusijose apie žmogaus moralinį pasaulį. Tačiau nei vienas iš būdų neturėjo jokios įtakos fizinei studentų sveikatai. Praėjus dar kuriam laikui, studentai, kurie medituodavo daugiau, stresines situacijas pasitikdavo kur kas ramiau ir jų organizme žymiai sumažėjo interleukino 6 apytaka, kas vėliau ypač teigiamai atsiliepė imuniteto stiprumui.
Pasirodo, žmogus iš prigimties turi užuojautos instinktą. Tai nėra kažkas, ką mums bruka žiniasklaida. Ir negana to – instinktą galima lavinti!
Nervas, jungiantis smegenis, širdį ir žarnyną yra dar vienas „kelias“, kuriuo keliaudama užuojauta, padeda žmogaus fizinei sveikatai. Būtent tas nervas (dar kitaip „nervas klajoklis“) veikia gliukozės kiekį kraujyje, širdies darbą ir turi didelę įtaką diabetui.
Anksčiau buvo manoma, kad „nervas klajoklis“ yra stabilus kaip žmogaus ūgis: pasiekus brandą, nesikeičia. Tačiau pastariesiems tyrimams vadovavusi Šiaurės Karolinos universiteto psichologijos profesorė Barbara Fredrickson nustatė, kad meditacija, pozityvus nusiteikimas, gerumas jau per 6 savaites paveikia žmogus požiūrį į draugus ir artimuosius (ir net priešus!): „Tai tarsi raumuo, kurį gali auginti, tik ne fizinių, o dvasinių pratimų pagalba“, – pasakojo B. Frederickson.
Tačiau, kaip visada, reikia jausti ribas. Per didelė užuojauta, gailestis kito atžvilgiu gali atnešti ir neigiamų pasekmių. 2004 m. tyrimo duomenys rodo, kad „per didelė empatija“ žmonėms sukėlė dar daugiau streso.
