Neandertaliečių paslaptis: radiniai Prancūzijoje atskleidžia, ar jie jau galėjo turėti laidojimo ritualus
Vieno geriausiai išlikusių neandertaliečio skeletų analizės pateikia tvirtų įrodymų, kad mūsų išnykę giminaičiai jau prieš maždaug 40 tūkst. metų galėjo atlikti netikėtai sudėtingus ritualus. Radiniai aptikti pietvakarių Prancūzijoje, o jų tyrimai iš naujo įžiebė vieną svarbiausių paleoantropologijos diskusijų: ar neandertaliečiai turėjo sudėtingų elgsenos formų, ilgą laiką laikytų būdingomis tik Homo sapiens?
Tyrimai sutelkti į La Ferrassie vietovę – vieną žymiausių su neandertaliečiais siejamų archeologinių objektų. Ten rasta ne viena žmonių liekanų sankaupa, tarp jų ir išskirtinai gerai išlikęs skeletas, vadinamas La Ferrassie 1. Naujausios analizės rodo, kad kūnas greičiausiai buvo sąmoningai paguldytas į žemę, o ne atsitiktinai užklotas natūralių geologinių procesų.
Tokią išvadą mokslininkai daro vertindami kaulų padėtį ir išlikimo būklę. Skeletas aptiktas beveik anatomine tvarka, vadinasi, kūno neišdraskė plėšrūnai ir jo neišblaškė aplinkos veiksniai. Be to, nerasta gyvūnų dantų žymių, o ir irimo požymių nedaug – tai leidžia manyti, kad nuogulos kūną užklojo per labai trumpą laiką.
Ypač svarbu tai, kad palaikai gulėjo nuogulų sluoksnyje, kuriame paprastai neaptinkama kitų archeologinių radinių. Tai sustiprina prielaidą, jog neandertaliečiai galėjo iškasti specialią duobę ir joje paguldyti mirusįjį. Tyrėjų teigimu, tokiam išsidėstymui sunku rasti įtikinamą natūralų paaiškinimą, todėl labiausiai tikėtina sąmoninga žmogaus veikla.
Daugelį dešimtmečių vyravo nuomonė, kad neandertaliečiai kognityviškai buvo gerokai mažiau išsivystę nei Homo sapiens. Vis dėlto vis nauji atradimai šį vaizdinį pamažu keičia. Jau žinoma, kad jie gamino įrankius, naudojo ugnį, o kai kuriais atvejais kūrė ir papuošalus ar struktūras, galėjusias turėti simbolinę reikšmę.
Laidojimo klausimas šioje diskusijoje ypač reikšmingas, nes jis gali rodyti sudėtingesnes mąstymo formas – galbūt susijusias su emocijomis, atmintimi apie mirusiuosius ar net ankstyvomis tikėjimo užuomazgomis. Įdomu ir tai, kad La Ferrassie vietovė jau seniai kelia mokslinius ginčus: dar XX amžiuje pasigirdo spėjimų, kad ten rasti skeletai galėjo būti tyčinių palaidojimų rezultatas, tačiau senųjų kasinėjimų dokumentacijos trūkumas ilgai neleido padaryti tvirtų išvadų.
Šaltinis: „Journal of Archaeological Science“.
