„girlhood FOMO“ reiškinys: tyrimas atskleidė, kodėl tokios draugystės atrodo tobulos tik internete
Suaugus dažnai skaudžiau, nei norėtume pripažinti, įkanda vienatvė. Vis dažniau aptariama tendencija „girlhood FOMO“ iškelia į paviršių tai, apie ką daugelis moterų tyli: jausmą, kad visi aplinkui turi artimą draugių ratą, tik ne tu. Ar socialiniai tinklai kuria nerealistišką santykių vaizdą ir įstumia į emocinius spąstus?
Įrašą, nufilmuotą tiesiog iš lovos silpnumo ir neužtikrintumo akimirką, Eliza Becker veikiausiai skelbė nė neįtardama, jog paskatins pasaulinę diskusiją apie reiškinį, paliečiantį daugybę 20–30 ir vyresnių moterų.
„Ar dar kas nors pusę šeštadienio praleido verkdama, nes jautė, kad šalia nėra pakankamai artimų draugių, su kuriomis galėtų kurti savo bendruomenę?“ – vaizdo įrašo pradžioje klausia ji.
„Girlhood FOMO“ – tai daugiau nei laikinas nuotaikos kritimas ar noras pasigailėti savęs. Iš reakcijų, pasidalijimų ir komentarų matyti, kad daugeliui tai reali problema, sustiprėjusi dėl idealizuoto, „instagraminio“ ir „tiktokinio“ merginų draugysčių pasaulio.
FOMO (angl. fear of missing out) reiškia baimę praleisti tai, kas svarbu, arba atsilikti nuo kitų. Šiuo atveju tai – skaudus jausmas, kad tau trūksta artimos, patikimos draugių grupės: tų, su kuriomis nuolat bendrauji, su kuriomis praleidi savaitgalius, atostogas ar paprastus vakarus.
Socialiniuose tinkluose, ypač influencerių vaizdo įrašuose, toks ryšys pateikiamas kaip savaime suprantamas dalykas: bendri koncertai, juokingi filmukai kavinėje, pasiruošimas išeiti į miestą, drabužių derinimas ar plaukų tvarkymas. Net paprastas gulėjimas ant sofos su treningais, tik „saviškių“ rate, vaizduojamas kaip norma – tarsi tai turėtų visi.
Tačiau ką daryti toms, kurios tokio rato neturi? Tom, kurios vienos žiūri linksmas kitų akimirkas telefono ekrane ir neturi, su kuo pasikalbėti? Būtent jos dažniausiai patiria „girlhood FOMO“ ir atvirai sako: tai labai liūdna ir skaudu.
Net jei mokykloje pavyko užmegzti kelias draugystes ar turėti artimą kompaniją, persikraustymai, studijos, naujas darbas ir kiti suaugusio gyvenimo pokyčiai neretai išardo senus ryšius. O užmegzti naujas, gilesnes draugystes tarp moterų po 30-ies dažnai būna gerokai sunkiau.
Tokia vienatvė gali vesti į niūrias mintis ir savęs kaltinimą: kas su manimi negerai? Šį jausmą dar labiau sustiprina socialiniuose tinkluose kuriamas įspūdis, kad didelė artimų draugų grupė yra būtina ir absoliučiai įprasta suaugusio gyvenimo dalis. Dėl to trūkumo jausmas tik auga.
Reiškinį aptaria ir didieji leidiniai – „The Guardian“, „Vogue“, „NY Post“. Pastarasis apie „girlhood FOMO“ kalbino psichologę Rachel Farker. Specialistė teigė, kad ši problema tarp į suaugusiųjų gyvenimą žengiančių moterų yra daug dažnesnė, nei gali pasirodyti. Socialinių tinklų stiprinamas atskirties jausmas veda prie gilaus vienišumo ir įsitikinimo, kad esi pašalietė, o tai kenkia ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai.
„Tyrimai rodo, kad lėtinė vienatvė kenkia panašiai kaip 15 cigarečių per dieną rūkymas“, – pokalbyje su Eleanor Katelaris teigė psichologė.
Nors patarimai iš serijos „tiesiog išdrįsk susipažinti bent su vienu žmogumi, o paskui viskas eisis savaime“ moterims, patiriančioms vienatvę, dažniausiai skamba erzinamai, pirmu žingsniu gali tapti sąmoningas socialinių tinklų ribojimas. Taip pat verta nebesekti paskyrų, kurios kelia kompleksus ir stiprina atskirtį.
Eliza Becker, prabilusi apie šį reiškinį, siūlo ir kitą kryptį: nelaikyti vienatvės laiko „tuščiu“. Pasak jos, tai gali būti proga susitelkti į savo augimą, atsigauti ir „pripildyti savo vidinę taurę“ prieš įsileidžiant naujus žmones. Galiausiai laikas, praleistas su savimi, nebūtinai yra prarastas.
