Sodininkai vis dažniau renkasi tai vietoj pirktinių trąšų: receptas paprastas, bet kvapas – ne kiekvienam

Brangių trąšų ne visada reikia ieškoti parduotuvėje: dalį maistinių medžiagų augalams galima gauti pasigaminus vadinamąją žolių raugo trąšą. Sodininkystėje ji dažnai vadinama dilgėlių arba taukės sruta ir naudojama tiek daržovėms, tiek dekoratyviniams augalams.

Toks tirpalas vertinamas dėl paprastumo: užtenka vandens, talpos ir žalios masės, o žaliava dažnai auga čia pat, pakraščiuose. Svarbiausia laikytis higienos, nenaudoti sėklų ir nepersistengti su koncentracija, kad augalai nebūtų pažeisti.

Kas tinka raugui?

Dažniausiai naudojamos dilgėlės ir vaistinė taukė. Dilgėlės žalioji masė sodininkų mėgstama dėl azoto junginių ir mikroelementų, o taukė ypač vertinama dėl kalio, kuris svarbus žydėjimui ir vaisių formavimuisi.

Dilgėles atpažinti paprasta, tačiau renkant būtinos pirštinės, nes augalas turi geliančius plaukelius. Taukė paprastai auga drėgnesnėse vietose, turi stambius šiurkščius lapus ir žydi nuo pavasario pabaigos iki vasaros vidurio.

Kaip pasigaminti žolių raugą

Į plastikinę ar kitą nerūdijančią talpą prikirpkite augalų masės maždaug iki trijų ketvirtadalių tūrio. Nenaudokite augalų dalių su sėklomis, nes vėliau galite prisidauginti piktžolių ten, kur jų nenorite.

Užpilkite vandeniu, palikdami apie 10 centimetrų iki krašto, nes fermentuojantis skystis putoja. Talpą laikykite šiltesnėje vietoje lauke, neužsandarinkite sandariu dangčiu, kad patektų oras, o paviršių geriau pridengti tinkleliu nuo vabzdžių.

Mišinį maišykite reguliariai, geriausia kasdien arba bent kas kelias dienas. Priklausomai nuo temperatūros, raugas paprastai subręsta per 10–20 dienų, kai nustoja intensyviai putoti, o žalioji masė būna suirusi.

„Raugui nenaudokite augalų dalių su sėklomis, kitaip piktžolės gali išplisti ten, kur jų nepageidaujate“, – primena sodininkystės praktikoje dažnai kartojama taisyklė.

Kaip naudoti, kad nepakenktumėte

Raugo skystis įprastai naudojamas praskiestas, nes koncentruotas tirpalas gali nudeginti šaknis ar lapus. Laistymui dažniausiai pasirenkamas praskiedimas vandeniu, o purškimui ant lapų tirpalas skiedžiamas dar labiau.

Tręšiant svarbu atsižvelgti į augalo augimo tarpsnį: ankstyvą sezoną naudingesnės dilgėlės, o žydėjimo ir derėjimo metu sodininkai dažniau renkasi taukę dėl kalio. Jei augalai jau per daug vešlūs ir „eina į lapą“, azoto turtingas raugas gali tik sustiprinti problemą.

Kaip sumažinti kvapą

Fermentacijos kvapas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės šios trąšos vengia. Kvapą gali padėti slopinti įmaišytas molis, šiek tiek žemės arba akmens miltai, taip pat svarbu talpą laikyti toliau nuo terasos ar langų.

Pagaminto raugo likučius talpos dugne verta kompostuoti arba naudoti kaip mulčią, tačiau juos geriau užkasti ar uždengti, kad nepritrauktų muselių. Jei norite švaresnio rezultato, prieš naudojimą skystį galima perkošti.