Kas laukia Lietuvos? Ekonomika augs, tačiau gyventojai pajus didesnį kainų spaudimą
Tarptautinis valiutos fondas pateikė naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes, kurios rodo gana stabilų augimą artimiausiais metais. Bendrojo vidaus produkto plėtra išlieka panaši kaip ir ankstesniuose vertinimuose. Tačiau kai kurie kiti rodikliai koreguojami.
Didžiausi pokyčiai susiję su kainų augimu, kuris prognozuojamas spartesnis nei manyta anksčiau. Tai reiškia, kad infliacijos spaudimas išlieka. Tokia kryptis siejama su išoriniais veiksniais.
Bendrai vertinant, Lietuvos ekonomika išlieka gana atspari, nors pasaulinė aplinka išlieka sudėtinga. Prognozėse matomas ir tam tikras atsargumas. Tai atsispindi ir pasaulio ekonomikos vertinimuose.
Lietuvos ekonomikos augimas
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet augs 2,9 proc., o kitais metais – 2,2 proc. Šie skaičiai nesikeičia lyginant su ankstesnėmis prognozėmis. Tai rodo stabilų augimo vertinimą.
Tokios prognozės leidžia manyti, kad ekonomika išlaikys nuosaikų tempą. Augimas nėra spartus, tačiau išlieka nuoseklus. Tai svarbu vertinant bendrą kryptį.
Ekonomikos plėtrą turėtų palaikyti vidaus vartojimas ir viešosios investicijos. Šie veiksniai įvardijami kaip pagrindiniai. Jie padeda išlaikyti augimą.
Infliacijos pokyčiai
Šiemet infliacija Lietuvoje turėtų siekti apie 4 proc., o tai yra daugiau nei prognozuota anksčiau. Lyginant su praėjusiais metais, kainų augimas padidės 0,6 proc. punkto. Tai rodo stipresnį spaudimą kainoms.
Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, infliacija šiemet augs 0,9 proc. punkto sparčiau. Taip pat šiek tiek didesnis augimas numatomas ir 2027 metais. Tai rodo ilgiau trunkantį poveikį.
Kitais metais infliacija turėtų sumažėti iki 2,7 proc. Tai reikštų tam tikrą stabilizaciją. Tačiau šiuo metu spaudimas išlieka.
Darbo rinka
Prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sumažės iki 6,5 proc., o kitais metais – iki 6,3 proc. Tai rodo gerėjančią situaciją darbo rinkoje. Pokyčiai nėra dideli, bet kryptis aiški.
Palyginti su ankstesniais metais, nedarbas mažėja palaipsniui. Tai siejama su ekonomikos augimu. Darbo rinka išlieka gana stabili.
Tokios tendencijos leidžia tikėtis tolesnio užimtumo didėjimo. Tačiau pokyčiai vyksta lėtai. Tai įprasta tokiomis sąlygomis.
Pasaulinis kontekstas
Tarptautinis valiutos fondas taip pat pažymi, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet lėtės. Prognozuojama, kad jis sieks apie 3,1 proc., palyginti su 3,4 proc. pernai. Kitais metais augimas turėtų šiek tiek paspartėti.
Infliacija pasaulyje taip pat išliks aukštesnė – šiemet ji gali siekti 4,4 proc. Tai daugiau nei praėjusiais metais. Tik vėliau tikimasi lėtesnio augimo.
Tokie pokyčiai siejami su energijos kainų augimu ir kitais išoriniais veiksniais. Jie daro įtaką ir atskiroms šalims. Lietuva nėra išimtis.
Euro zona ir prekyba
Euro zonos ekonomikos augimas šiemet turėtų siekti apie 1,1 proc., o kitais metais – 1,2 proc. Tai rodo kiek lėtesnę plėtrą. Palyginti su ankstesniais metais, tempas mažėja.
Infliacija euro zonoje taip pat išliks aukštesnė nei Europos Centrinio Banko tikslas. Ji gali siekti apie 2,6 proc. Šis rodiklis išlieka svarbus.
Tarptautinė prekyba taip pat augs lėčiau. Po 5,1 proc. augimo pernai, šiemet tikimasi apie 2,8 proc. Tai rodo bendrą sulėtėjimą pasaulyje.
Rizikos ir perspektyvos
Tarptautinis valiutos fondas pažymi, kad pasaulio ekonomikoje išlieka didelis neapibrėžtumas. Dėl to svarstomi ir nepalankūs scenarijai. Jie numato dar lėtesnį augimą ir didesnę infliaciją.
Pagrindinė rizika siejama su energijos kainomis. Jos daro didelę įtaką tiek ekonomikos augimui, tiek kainoms. Šis veiksnys išlieka svarbus.
Nepaisant to, vertinama, kad Lietuvos ekonomika turėtų išlikti pakankamai atspari. Tai siejama su vidaus veiksniais. Jie padeda amortizuoti išorinius sukrėtimus.
