Kas trečias šalies darbuotojas patiria stresą ir tik kas ketvirtas dėl šios priežasties tinkamai įvykdo paskirtas užduotis – tokius rezultatus atskleidė šių metų sausį remiantis streso valdymo programa „StressOff“ atliktas tyrimas. Besikeičiantys reikalavimai ir projektų įvykdymo terminai, informacijos trūkumas ir nepasitenkinimas atliekamomis užduotimis – pagrindiniai veiksniai, lemiantys įtampą darbe ir galintys sukelti rimtų sveikatos problemų.
Šalies organizacijose atlikto streso valdymo tyrimo rezultatai bus pristatomi pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje „StressOff“, kuri vyks balandžio 14 d.
Kiekvieną kartą, kai turime laiku atiduoti projektą, esame pakviečiami į vadovo kabinetą ar deramės su tiekėjais, mūsų organizme įsijungia streso mechanizmas, kuris pradeda „pumpuoti“ streso hormonus. Po 10, 20 ar 40 metų imame justi nesuvaldytos įtampos pasekmes, kuomet stresas, lyg užviręs virdulys, pradeda svilti ir taškytis į visas puses, o streso hormonai jau būna sugadinę imuninę sistemą. Tad labai svarbu pastebėti pirmuosius ženklus: nuolatinį ar migreninį galvos skausmą, nugaros skausmą, pečių juostos surakinimą, rankų ar kojų tirpimą, nemigą, širdies ritmo sutrikimus. Taip pat įvertinti pakitusią savo psichinę ar emocinę būseną (nuolatinis galvojimas apie darbą, apatiškumas, jautrumas, pablogėjusi atmintis ir t. t.), kitokį elgesį artimoje aplinkoje (nesusikalbėjimas su kolegomis, pykčiai su artimaisiais, laiko trūkumas sau ir savo pomėgiams, alkoholio ar nereceptinių vaistų vartojimas ir t. t.).
Ką daryti, kad specialistai ir vadovai paskirtas užduotis atliktų kokybiškai ir laiku, profesinė veikla teiktų džiaugsmą, o finansiniai įmonių rezultatai būtų geresni? 5 patarimais dalinasi sertifikuotas streso valdymo konsultantas ir programos „StressOff“ autorius Lukas Mackevičius.
Streso valdymo konsultantas Lukas Mackevičius
1. Mėgaukitės savo veikla. Kad darbe būtų kuo mažiau neapibrėžtumo, kuris ir yra pagrindinis streso šaltinis, su vadovais ir kolegomis nuolat keiskitės informacija apie organizacijos veiklą, naujus projektus, užduotis. Kiekvienas darbuotojas turėtų žinoti savo funkcijas, atsakomybes, terminus bei prioritetus. Taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos vienu metu atlikti vieną užduotį – tam puikiai padeda kruopštus prioritetų nustatymas ir jų laikymasis. Be to, labai svarbu darbe atrasti papildomą veiklą, kuri suteiktų teigiamų emocijų – tai gali būti asmeninis tobulėjimas, dalyvavimas kuriant naują produktą, pokalbiai su kolegomis ar jų mokymas. O jei dirbate nemėgstamą darbą, jus erzina kolektyvas ir nepasitikite vadovu – kuo greičiau keiskite darbą.
2. Išmokite valdyti nerimą. Norint pasiekti emocinį ir psichologinį atsipalaidavimą, t. y. išmokti išjungti streso „akceleratorių“, prieš tai būtina išsiaiškinti dažniausiai nerimą keliančius veiksnius. Įvardinkite ir užsirašykite visas įmanomas problemas, su kuriomis galite susidurti situacijai pakrypus bloga linkme. Tada nuoširdžiai raštu atsakykite į šiuos tris klausimus:
a) Ar pakeisiu situaciją, jei dėl jos jaudinsiuosi? Jei galėsiu pakeisti situaciją, ar iš tikrųjų tai darysiu?
b) Jei situacija pasisuks bloga linkme, kokios pasekmės manęs laukia?
c) Jei reikalai pakryps bloga linkme, koks bus mano planas? Kokie bus mano konkretūs veiksmai?
3. Užtikrinkite tvirtą ir konstruktyvų bendravimą. Neišvengiamai kiekvieną dieną bendraujate su kitais, nebent dirbate namuose arba esate negyvenamoje saloje. Ne kiekvienas pokalbis yra malonus, tačiau siekiant pagerinti bendravimo kokybę galima pasitelkti įvairias metodikas. Viena jų – „laimiu – laimi“ metodika, kurios metu galite iš anksto apgalvoti bendravimo situaciją ir atsakyti į klausimą, ką konkrečiai turite padaryti, kad ir jūs, ir jūsų pašnekovas liktumėte patenkinti rezultatu.
4. Pasirūpinkite pilnaverte mityba. Nuolatinis stresas išeikvoja dideles mineralų ir vitaminų atsargas, ypač B ir C grupės, taip pat kalio, kalcio, magnio, cinko ir kt. Šie vitaminai ir mineralai yra pagrindinės statybinės medžiagos, kurių pagalba antinksčiai gamina streso hormonus ir padeda kūnui susitvarkyti su įtampa, nejusti nuovargio ir išlikti energingam. Daugelis mūsų šį energijos stygių kompensuojame gerdami kavą, energinius gėrimus, smaližiaudami ar rūkydami. Tačiau reikėtų suvokti, kad šis energijos pliūpsnis yra trumpalaikis ir po kelių valandų energijos lygis dar labiau sumažėja, organizmas reikalauja naujos „stimuliantų“ dozės. Todėl nepamirškite pilnavertės mitybos ir vartokite visaverčius angliavandenius, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis.
5. Užsiimkite fizine veikla. Jei norite išlikti žvalūs 12–14 valandų, labai svarbu stiprinti širdies ir plaučių darbą, užsiimti vadinamomis kardio treniruotėmis. Be to, fizinis aktyvumas yra puikus būdas išvalyti organizmą nuo streso hormonų pertekliaus.
