Lantana vietoj pelargonijų: patarimai, kaip auginti ir džiaugtis žiedais iki pat rudens
Šiemet verta pamiršti pelargonijas ir begonijas – balkone pasodinkite lantaną. Šis augalas sužavi ryškiomis spalvomis, atsparumu ir ilgu žydėjimu. Lantana gali žydėti iki pat spalio, o jos smulkūs žiedai žydėjimo metu keičia spalvą.
Lantana (Lantana camara) – tropinis augalas, kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos regionų. Natūralioje aplinkoje tai išsikerojęs krūmas, galintis užaugti iki 3 metrų aukščio. Lietuvos sąlygomis ji dažniausiai auginama vazonuose arba sode kaip vienmetis augalas ir paprastai pasiekia iki 1 metro aukštį.
Kaip atrodo lantana? Tai daugiametis augalas, turintis stipriai šakotą formą. Jauni ūgliai būna žali, vėliau pamažu sumedėja. Prekyboje galima rasti ir lantanos, augintos ant stiebo – tokia forma primena nedidelį medelį.
Lantanos lapai ryškiai žali, standūs, kiaušiniškos formos. Augalą verta reguliariai genėti – tai skatina naujų ūglių augimą. Ant jų viršūnių formuojasi smulkūs žiedai, susitelkę į rutuliškus žiedynus. Žydėjimo metu žiedai dažnai keičia spalvą: nuo šviesiai geltonos pereina į oranžinę, o vėliau – į raudoną. Dėl to lantana sukuria margaspalves kompozicijas ir puošia balkonus bei terasas nuo birželio iki vėlyvo rudens.
Lantana vis dažniau auginama kaip balkono gėlė, neretai pakeičianti pelargonijas ar begonijas. Populiarumą ji pelno ne tik dėl įspūdingos išvaizdos, bet ir dėl lengvos priežiūros bei atsparumo. Nors natūraliai tai daugiametis augalas, Lietuvoje dėl žemų žiemos temperatūrų ji dažniausiai auginama kaip vienmetė. Vis dėlto lantaną galima peržiemoti vazone, todėl ji gali džiuginti ne vieną sezoną.
Būdingas lantanos bruožas – spalvą keičiantys žiedynai. Ši savybė ypač išryškėja veislėje „Profesor Raoux“. Taip pat pasitaiko veislių, kurių žiedai spalvos nekeičia arba yra įvairiaspalviai nuo pat pradžių.
Lantanos daigų ne visada lengva rasti didžiuosiuose sodo prekių skyriuose, todėl dažniau jų verta ieškoti medelynuose arba specializuotose sodo prekių parduotuvėse.
Lantana geriausiai auga saulėtoje vietoje – jai reikia mažiausiai 6 valandų saulės per dieną. Tačiau svarbu parinkti ir ramią, nuo vėjo apsaugotą vietą. Dirva turėtų būti laidi, vidutiniškai drėgna, šiek tiek rūgšti.
Lantanos priežiūra nėra sudėtinga. Laistyti geriausia tuomet, kai žemė vazone šiek tiek pradžiūsta. Augalas geriau pakelia sausrą nei perlaistymą, tačiau per kaitras, ypač auginant vazone, apie laistymą pamiršti nereikėtų.
Sezono metu lantaną galima tręšti kas dvi savaites. Tinka universalios trąšos žydintiems augalams. Nužydėjusius žiedynus rekomenduojama šalinti – taip augalas neeikvos energijos vaisiams megzti. Lantaną taip pat galima genėti, kad būtų formuojama norima forma ir skatinamas naujų ūglių augimas.
Lantana laikoma gana atsparia ligoms ir kenkėjams, tačiau didžiausią riziką kelia perlaistymas – tuomet gali atsirasti grybelinių ligų. Kartais ant lapų galima pastebėti voratinklinių erkių ar amarų.
Didelė dalis problemų kyla dėl augintojų klaidų. Svarbu vengti per dažno laistymo, sunkios ir nelaidžios dirvos bei vietos, kurioje trūksta saulės arba nuolat pučia stiprus vėjas.
Lantaną, auginamą vazone, galima peržiemoti. Prieš šalnas augalą reikėtų perkelti į šviesią, bet vėsią patalpą, kurioje temperatūra siekia apie 5–10 laipsnių šilumos.
Lantana ypač tinka pietinės ekspozicijos balkonams ir terasoms. Auginant grunte, verta parinkti nuo vėjo apsaugotą, ramią vietą, atokiau nuo kitų augalų. Ji gerai jaučiasi šalia įkaitusių sienų ar mūrų. Jei lantaną auginate grunte ir norite ją išsaugoti, prieš šalnas ją būtina iškasti.
Balkone lantana gražiai dera su panašia verbenomis ar dekoratyvinėmis žolėmis. Ji gali paįvairinti ir kompozicijas su pelargonijomis arba puikiai atrodyti šalia levandų.
