Eilės pas gydytojus nemažėja: kai kur operacijos tenka laukti beveik dvejus metus

Europoje laukimo laikas pas gydytojus ir planinėms operacijoms išlieka viena opiausių sveikatos sistemų problemų. Kai kuriose šalyse pacientai specialistų konsultacijų ar planinio gydymo laukia ne savaites, o mėnesius ar net metus.

Naujausi EBPO duomenys rodo, kad problema neapsiriboja keliomis prasčiausiai atrodančiomis valstybėmis. Ji susijusi su senstančia visuomene, specialistų trūkumu, po pandemijos likusiais paslaugų vėlavimais ir nevienodu sveikatos sistemos pajėgumu.

Lietuva šiame kontekste nėra blogiausioje Europos padėtyje, tačiau laukimo eilės išlieka reikšminga problema. Ypač ryškūs skirtumai matomi tarp savivaldybių, gydytojų specialybių ir skirtingų paslaugų rūšių.

Kai kur laukiama ilgiau nei metus

„Euronews“ skelbia, kad Jungtinėje Karalystėje daugiau nei vienas iš dešimties pacientų, kuriems reikia gydytojo specialisto konsultacijos, laukia ilgiau nei metus. Prancūzijoje ir Vokietijoje tokių pacientų dalis gerokai mažesnė, tačiau ir ten dalis žmonių laukia nuo kelių mėnesių iki metų.

EBPO atkreipia dėmesį, kad ilgas laukimas nėra tik nepatogumas. Atidėtas gydymas reiškia, kad pacientai ilgiau gyvena su skausmu, negalia ar neaiškia diagnoze, o kai kuriais atvejais vėlavimas gali pabloginti gydymo rezultatus.

Laukimo laiko duomenis tarp šalių reikia vertinti atsargiai, nes valstybės juos skaičiuoja skirtingai. Vienur matuojamas laikas nuo šeimos gydytojo siuntimo, kitur – nuo specialisto sprendimo įtraukti pacientą į operacijos eilę.

Operacijų eilės rodo sistemos įtampą

Kataraktos operacijų laukimo duomenys atskleidžia didelius skirtumus. 2024 metais Norvegijoje daugiau nei tris mėnesius laukė 81 proc. pacientų, Suomijoje – 71 proc., Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje – po 58 proc., Ispanijoje – 53 proc.

Geriau atrodė Lenkija, Vengrija, Švedija ir Italija, kur pacientų, laukusių ilgiau nei tris mėnesius, dalis buvo gerokai mažesnė. Vis dėlto EBPO pažymi, kad po COVID-19 pandemijos laukimo laikai daugelyje šalių dar nėra grįžę į ankstesnį lygį.

Dar ryškesni skirtumai matomi klubo sąnario keitimo operacijose. Slovėnijoje 2024 metais medianinis laukimo laikas siekė 667 dienas, Lenkijoje – 343 dienas, Vengrijoje – 209 dienas, Jungtinėje Karalystėje – 174 dienas.

Mediana reiškia, kad pusė pacientų laukė trumpiau, o kita pusė – dar ilgiau. Todėl šie skaičiai neparodo pačių ilgiausių atvejų, bet gerai atskleidžia bendrą sistemos apkrovą.

Lietuvos situacija: ne blogiausia, bet eilės išlieka

2025 metų Lietuvos sveikatos būklės šalies apžvalgoje nurodoma, kad laukimo laikas yra vienas svarbiausių sveikatos paslaugų prieinamumo iššūkių Lietuvoje. Padėtis labai priklauso nuo paslaugos rūšies ir gyvenamosios vietos.

Pagal palyginamus duomenis, kataraktos operacijų laukimo laikas Lietuvoje išlieka vienas trumpiausių tarp 12 Europos Sąjungos šalių, kurių duomenys lyginami. Tačiau ortopedinių operacijų eilės vis dar ilgos.

2024 metais laukimo laikas klubo sąnario keitimo operacijai Lietuvoje sumažėjo iki 110 dienų, o kelio sąnario keitimo operacijai – iki 330 dienų. Tai geriau nei 2023 metais, bet vis dar gerokai ilgiau nei prieš pandemiją.

Ambulatorinėje specializuotoje sveikatos priežiūroje 2024 metų pabaigoje daugiau nei 30 dienų laukė daugiau kaip 50 proc. pacientų, kuriems reikėjo hematologo, ortodonto, plastinės chirurgijos, vaikų neurochirurgijos, vaikų endokrinologijos ir kai kurių kitų specialistų paslaugų.

Onkologijos srityje taip pat išlieka įtampos. Apžvalgoje nurodoma, kad suaugusiųjų ar vaikų onkologijos konsultacijos ilgiau nei 30 dienų laukė 20 – 40 proc. pacientų.

Pirminėje sveikatos priežiūroje vaizdas geresnis. Apie 90 proc. žmonių Lietuvoje pas šeimos gydytoją galėjo patekti per savaitę, tačiau pirminės psichikos sveikatos priežiūros konsultacijos ilgiau nei 15 dienų laukė 20 – 30 proc. vaikų ir suaugusiųjų.

Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad laukimo eilės stebimos per Išankstinės pacientų registracijos informacinę sistemą, o duomenys atnaujinami kiekvieno mėnesio 20 dieną. Vis dėlto Valstybės kontrolė 2025 metais konstatavo, kad sistema dar nėra išnaudojama taip, kaip turėtų būti.

Auditoriai pažymėjo, kad sistemoje nerodomi visi laisvi vizitų laikai, ne visos įstaigos tinkamai formuoja laukiančiųjų sąrašus, o pacientai vis dar dažnai registruojasi telefonu. Tai mažina skaidrumą ir gali sudaryti įspūdį, kad nemokamų laikų nėra, nors dalis jų gali būti kitose sistemose.

Eurostato duomenys taip pat rodo platesnį kontekstą: 2024 metais 3,6 proc. Europos Sąjungos gyventojų, kuriems reikėjo medicininės apžiūros ar gydymo, nurodė negavę paslaugos dėl kainos, per ilgų eilių arba didelio atstumo iki paslaugų teikėjo. EBPO pažymi, kad Lietuvoje po 2019 metų nepatenkintų medicininių poreikių dėl laukimo laiko padaugėjo.