Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika išgyvena nuosaikų, bet stabilų augimą. 2025 metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pasiekė 84 mlrd. eurų to meto kainomis. Tai – 2,7 proc. didesnė vertė nei prieš metus. Toks rodiklis rodo, kad šalies ekonomika nesustoja ir juda į priekį, tačiau kasdieniame gyvenime daugelis gyventojų to nejaučia.
Prie kasos parduotuvėje vis dažniau tenka palikti daugiau pinigų, o išlaidų krepšelis toliau pūtėsi. Tad kyla pagrįstas klausimas: jei šalies ekonomika auga, kodėl mūsų pinigai atrodo tarsi tirpsta?
Ekonominiai rodikliai dažnai atrodo solidžiai: paslaugų, pramonės, statybų bei žemės ūkio sektoriai augo panašiai – pridėtinė vertė didėjo nuo 2 iki 3,2 proc. Tai reiškia, kad įvairiose srityse veikiančios įmonės didino savo gamybą, paslaugų apimtį ir pajamas.
Ketvirtasis metų ketvirtis buvo ypač sėkmingas – BVP augo net 1,7 proc. Palyginimui, trečiasis ketvirtis buvo kiek lėtesnis – fiksuotas 0,1 proc. smukimas. Tačiau bendras metinis augimas išliko teigiamas. Taigi, makroekonominiu požiūriu – viskas atrodo gerai. Vis dėlto, realybėje didelė dalis žmonių nejaučia šio augimo teigiamo poveikio. Priežastis paprasta – augant ekonomikai, didėjo ir kainos.
Nors 2025 m. infliacija išliko valdoma ir metinis kainų augimas siekė 3,4 proc., realūs vartotojai vis tiek pastebėjo, kad kai kurios išlaidos išaugo labiau nei vidurkis. Ypač pastebimas paslaugų brangimas – jų kainos pakilo 5,7 proc. Tuo metu vartojimo prekių kainos augo 2,4 proc. Ir nors tai nėra didelis šuolis, ilgainiui net nedideli pokyčiai gali smarkiai paveikti šeimos biudžetą.
Kas iš tiesų brango?
Didžiausią įtaką kainų augimui 2025 m. turėjo alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių brangimas – jų kainos šoktelėjo net 8 proc. Taip pat pabrango viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos (6,1 proc.), kultūros ir laisvalaikio sritys (5,7 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (4,1 proc.).
Net ir sveikatos paslaugos bei prekės pabrango – vidutiniškai 3,9 proc. Tuo metu energetikos sektoriuje kai kurios kainos mažėjo, pavyzdžiui, elektra atpigo beveik 14 proc., kietasis kuras – 2,5 proc. Tačiau šiuos atpigimus kompensavo kitų energijos šaltinių brangimas, ypač gamtinių dujų – jų kaina šoktelėjo net 14,7 proc.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rinkos kainos, t. y. prekių ir paslaugų, kurių kainų nekontroliuoja valstybė, augo sparčiau – 3,8 proc. Tuo metu administruojamos kainos (valstybės reguliuojamos) pakilo tik 1,3 proc. Tai reiškia, kad pagrindinis kainų spaudimas atėjo iš laisvos rinkos – privataus sektoriaus, kuris, reaguodamas į išlaidas ir paklausą, koreguoja kainas aukštyn.
Kodėl gyventojai vis tiek jaučia spaudimą piniginei?
Nors ekonomika auga, o infliacija išlieka palyginti stabili, daugelis žmonių kasdieniame gyvenime to nejaučia. Esminė priežastis slypi tame, kaip pasiskirsto kainų pokyčiai tarp skirtingų vartojimo sričių. Tokie segmentai kaip maistas, sveikatos priežiūra, būsto išlaikymas ar transportas sudaro reikšmingą šeimų biudžeto dalį.
Tad net ir nedidelis šių sričių kainų padidėjimas daro apčiuopiamą poveikį bendrai finansinei situacijai. Kai kainos auga greičiau nei pajamos, net ir valdoma infliacija tampa juntamu iššūkiu.
Ypač pažeidžiami yra tie gyventojai, kurių atlyginimai stagnuoja arba auga lėčiau nei gyvenimo kaštai. Nors statistika rodo, kad bendras ekonomikos lygis gerėja, iš tiesų šis augimas ne visiems paskirstomas vienodai.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, dažnai didžiausią ekonominio augimo dalį „pasisavina“ pelningiausi sektoriai – tai gali būti pramonės ar technologijų sritys, kurių generuojamos pajamos nepatenka į vidutinių šeimų kišenes. Tuo metu paslaugų sritis, nors ir auganti, vis dar siūlo mažiau apmokamas darbo vietas, todėl dalis gyventojų lieka augimo šešėlyje.
Augimas be pojūčio: kas slypi už skaičių?
Svarbu suvokti, kad BVP augimas ne visada reiškia, jog kiekvienas gyventojas tampa turtingesnis. Tai agreguotas rodiklis, kuris atspindi visos šalies sukuriamą vertę, bet nepasako, kaip ta vertė paskirstoma.
Jei ekonomika auga dėl kelių sektorių ar didelių įmonių, tai dar nereiškia, kad šis augimas atkeliauja iki eilinio žmogaus. Gali būti, kad augimas susijęs su eksporto pelnu, investicijų grąža ar kitais veiksniais, kurie neturi tiesioginio ryšio su vartotojų perkamąja galia.
Be to, vartotojų jausmą dėl ekonominės padėties stipriai veikia pasitikėjimo rodikliai, psichologinis komfortas, socialinis saugumas. Jei gyventojai jaučia, kad neužtenka pajamų net būtiniausioms išlaidoms padengti, jie pradeda labiau taupyti, mažinti vartojimą ir nusivilti šalies ekonomine kryptimi – nepaisant to, ką rodo makroekonominė statistika.
Kur link turėtume judėti toliau?
2025 metų duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika auga ir tai neabejotinai geras ženklas. Tačiau tam, kad šis augimas būtų jaučiamas plačiau, reikalinga daugiau nei tik skaičių gerėjimas. Būtina imtis priemonių, kurios leistų gyventojams realiai pajusti ekonominio kilimo naudą.
Tai galėtų būti progresyvesnė pajamų paskirstymo sistema, tikslinga socialinė politika, didesnės investicijos į sveikatos ir švietimo sektorius, atlyginimų augimo skatinimas mažiau uždirbančiose srityse.
Tik tada ekonomikos augimas virs ne tik grafiku skaidrėje, bet ir realia geresnio gyvenimo patirtimi – kai apsipirkimas nebus susijęs su nuolatiniu nerimu dėl pinigų, o kasdienės išlaidos neviršys galimybių ribos. Kitaip tariant, kol piniginė tuštėja greičiau nei auga statistiniai rodikliai, gyventojų pasitikėjimas ekonomika išliks ribotas.
