Mikrobiota svarbi ne tik virškinimui: mokslininkus domina žarnyno ir smegenų ryšys

Žarnyno mikroorganizmų bendrija daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imunitetui, medžiagų apykaitai bei savijautai. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagrinėja vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį, kuri aiškina, kodėl pokyčiai žarnyne gali atsispindėti nuotaikoje ar energijos lygyje.

Svarbu atskirti sąvokas: mikrobiota reiškia pačius mikroorganizmus, gyvenančius žmogaus organizme, o mikrobiomas apima jų genetinę informaciją. Praktikoje abi sąvokos dažnai vartojamos greta, tačiau medicininiuose tekstuose skirtumas gali būti reikšmingas.

Kai žarnyne sutrinka pusiausvyra tarp naudingų ir potencialiai žalingų mikroorganizmų, kalbama apie disbiozę. Tokius pokyčius gali skatinti antibiotikų vartojimas, ilgalaikis stresas, mažai skaidulų turinti mityba, miego stoka, kai kurios lėtinės ligos ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.

Disbiozės simptomai ne visada būna akivaizdūs ir neapsiriboja pilvo sritimi. Dažniausiai minimi pilvo pūtimas, spazmai, gurguliavimas, viduriavimas ar užkietėjimas, tačiau daliai žmonių pasireiškia ir nuolatinis nuovargis ar prastesnė savijauta.

Kokius signalus gali siųsti žarnynas?

Žarnyno barjerui susilpnėjus, organizmas gali lengviau reaguoti uždegiminiais procesais, o tai siejama su platesniu simptomų spektru. Dėl to žarnyno būklė kartais aptariama ir tada, kai vargina dažnesnės infekcijos, odos problemos ar alergijų paūmėjimai.

Mokslinėje literatūroje disbiozė siejama su dirgliosios žarnos sindromu ir uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Taip pat tiriamos sąsajos su atsparumu insulinui, nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.

Vis daugiau dėmesio skiriama ir nervų sistemai: žarnyno ir smegenų ašis siejama su nuotaikos svyravimais, nerimo simptomais, o kai kuriuose tyrimuose nagrinėjami ryšiai su neurodegeneracinėmis ligomis. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienas paprastas priežasties ir pasekmės modelis, o sudėtingas biologinių veiksnių tinklas.

Kas padeda palaikyti mikrobiotos įvairovę?

Mikrobiotai palankūs kasdieniai įpročiai dažniausiai sutampa su bendromis sveikos gyvensenos rekomendacijomis. Mityboje svarbiausia įvairovė ir skaidulos, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose, viso grūdo produktuose, uogose, riešutuose ir sėklose.

Dažnai minimi ir fermentuoti produktai, pavyzdžiui, kefyras ar natūralios raugo daržovės, tačiau jų toleravimas individualus. Kartu reikšmingi reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir ilgalaikio streso mažinimas, nes šie veiksniai siejami su žarnyno funkcija ir uždegiminiais procesais.

Probiotikai: kada verta, o kada ne?

Probiotikai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, ypač po antibiotikų kurso arba esant tam tikriems virškinimo sutrikimams. Tačiau jų poveikis nėra universalus, nes rezultatą lemia konkrečios bakterijų padermės, dozės, vartojimo trukmė ir žmogaus sveikatos būklė.

Specialistai įspėja, kad probiotikus verta rinktis tikslingai, o ne atsitiktinai, nes ne kiekvienas produktas tinka kiekvienai problemai. Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis skausmas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.