Mokslininkai įspėja: šiame amžiuje nutukimas pavojingiausias – rizika išauga net 70 proc.
Nutukimas laikomas lėtine metaboline liga, susijusia su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo diabetu ir dalimi onkologinių susirgimų. Nors dažnai manoma, kad didžiausios pasekmės išryškėja vyresniame amžiuje, naujesni tyrimai rodo ypač jautrų laikotarpį ankstyvoje suaugystėje.
Švedijos Lundo universiteto mokslininkų paskelbti duomenys, paremti daugiau kaip 600 000 žmonių stebėsena, atskleidė aiškią tendenciją: nutukimas, prasidėjęs jauname amžiuje, siejamas su gerokai didesne ankstyvos mirties rizika. Tyrime nutukimu laikytas kūno masės indeksas, lygus arba didesnis nei 30.
Didžiausias rizikos šuolis fiksuotas tiems, kuriems nutukimas išsivystė nuo 17 iki 29 metų. Šioje grupėje ankstyvos mirties rizika ateityje buvo apie 70 proc. didesnė, palyginti su žmonėmis, kurių svoris išliko normalus arba didėjo mažiau.
Kodėl ankstyva suaugystė tokia svarbi?
Mokslininkai aiškina, kad esmė dažnai yra ne vien pats svoris, o tai, kiek ilgai organizmas patiria nutukimo poveikį. Kuo anksčiau prasideda nutukimas, tuo ilgesnė tikimybė, kad žmogus daugelį metų gyvens su lėtiniu uždegimu, hormonų pusiausvyros pokyčiais ir atsparumu insulinui.
Tokie ilgalaikiai procesai palaipsniui didina riziką išsivystyti rimtiems sutrikimams, kurie ilgainiui gali baigtis ankstyva mirtimi. Visuomenės sveikatos požiūriu tai reiškia, kad ankstyvos suaugystės svorio pokyčiai gali turėti didesnę reikšmę nei vėliau gyvenime atsiradęs svorio perteklius.
„Nuosekliausias mūsų pastebėjimas yra tai, kad svorio prieaugis jaunesniame amžiuje siejasi su didesne ankstyvos mirties rizika nei tiems, kurie svorio priauga mažiau“, – sakė viena iš tyrimo autorių Tanja Stocks.
Kokios ligos dažniausiai susijusios?
Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad ankstyvų mirčių struktūroje dažnai dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą ir insultą. Būtent šios priežastys sudarė didžiausią dalį mirčių, o nutukimas reikšmingai didino jų tikimybę.
Be to, nutukimas buvo siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika, o taip pat su kai kuriais vėžiniais susirgimais. Tarp dažniau minimų krypčių išskiriami gimdos vėžio atvejai moterims ir kepenų vėžio atvejai vyrams, nors individualią riziką lemia daugybė veiksnių.
Mokslininkai nurodė ir lyčių skirtumus: jauname amžiuje atsiradęs nutukimas stipriau siejosi su rizika vyrams, o moterims ryšys buvo silpnesnis. Tyrėjai neatmetė, kad tam įtakos gali turėti hormoniniai ypatumai ir tai, kad daliai moterų svoris bei susijusios rizikos ryškiai didėja po menopauzės.
Tyrimo autoriai taip pat pabrėžė ribotumus: analizuojant duomenis nebuvo detaliai įvertinti visi galimi veiksniai, tokie kaip mityba, fizinis aktyvumas ar kiti gyvenimo būdo įpročiai. Vis dėlto rezultatai laikomi pakankamai nuosekliais, kad būtų svarbūs prevencijai ir visuomenės sveikatos politikai.
Specialistai primena, kad svorio kontrolė dažniausiai remiasi ilgalaikiais sprendimais: subalansuota mityba, reguliariu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir streso valdymu. Žmonėms, kuriems sunku keisti įpročius arba yra gretutinių ligų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dietologą, kad planas būtų saugus ir realistiškas.
