85 metų ukrainiečių mokslininkas Borisas Bolotovas, kurio vardas šiandien plačiai žinomas pasaulyje, už Ukrainos nepriklausomybės idėjų sklaidą sovietmečiu ne vienerius metus praleido kalėjime, tačiau tai jam nesutrukdė atversti naują puslapį chemijos moksle, padaryti ne vieną atradimą atominės fizikos srityje bei sukurti gydymo metodiką, stabdančią senėjimo procesus organizme bei gydančią ligas, kurios iki šiol laikomos neišgydomomis.
Dėl savo laisvamaniškos asmenybės, negalinčios susitaikyti su sovietine priespauda, tapęs neparankiu sovietiniam režimui visuomenės veikėju, B. Bolotovas iš mokslininko buvo paverstas žiniuoniu ir bepročiu alchemiku. Nepaisant to, 1962 m. Kijeve jam pavyko įvykdyti pirmąją grįžtamąją atominę reakciją, o jo atominio reaktoriaus idėja susidomėjo pats A. Sacharovas. Akademikas vadovavo jauno mokslininko doktorantūrai, kurios metu B. Bolotovas sukūrė intelektualų robotą. Deja, dėl savo pažiūrų jam teko palikti mokslo įstaigą. Ne vienerius metus jis buvo tampomas po psichiatrijos ligonines – sovietmečiu tai buvo įprastas susidorojimo būdas.
Didžiausius atradimus padarė sėdėdamas kalėjime
Tačiau net ir tai jo nepalaužė. 1977 m. mokslininkas baigė ambicingai pavadintą veikalą, ties kuriuo dirbo 30 metų: „Nemirtingumas – tai realu“. Mokslininkas, kurdamas taisyklių apie žmogaus organizmo senėjimo mechanizmus sistemą, paremtą tūkstančiais liaudiškų receptų, Tibeto medicina bei homeopatija, atrado derinį, kuris stimuliuoja organizmo audinių regeneraciją. Taip gimė Bolotovų balzamas. Dar viena drąsi mokslininko teorija, kad organizmo jaunystę įmanoma išsaugoti kas 40 metų pakeičiant žmogaus ląstelę-lyderę, atsakingą už naujų ląstelių gamybą. B. Bolotovo nuomone, tai būtų galima padaryti panaudojant naują apvaisintą kiaušialąstę, kurios dėka organizmas palaipsniui atsinaujintų, vadinasi, lėtėtų ir senėjimo procesai. Kaip banda keičia savo lyderį, kai šis nebegali atlikti savo funkcijų, taip ir organizmas, pasak mokslininko, turi išmokti pakeisti savo pagrindines ląsteles.
B. Bolotovo įsitraukimas į medicininius ieškojimus neliko nepastebėtas sovietinės valdžios. Tai buvo pretekstas jį ilgam pasiųsti už grotų: 1984 m. mokslininkas 8 metams kalėjimo buvo nuteistas už „neteisėtą gydymo veiklą“ ir „finansinius nusikaltimus“. Protestuodamas prieš KGB planus jį uždusinti kalinių rankomis, jis bandė bėgti, tačiau šis bandymas prie bausmės pridėjo dar 2,5 metų.
Galiausiai mokslininkas sugebėjo savo pusėn palenkti dalį karininkų ir netgi gauti laboratoriją, kad galėtų tęsti mokslinius tyrimus. Neturėdamas galimybės užsisakyti įrangos iš laisvės, jis sukonstravo savadarbį atominį reaktorių. Būtent šioje laboratorijoje B. Bolotovas išgavo šimtus iki tol nežinomų cheminių elementų. Tyrimams į laisvę jie buvo siunčiami šiukšlių konteineriuose. Už šią paslaugą su šiukšlininku buvo atsiskaitoma kalėjimo valiuta – arbata. Mokslininkas taip įsitraukė į eksperimentus, kad pasibaigus kalėjimo laikotarpiui pasiprašė kalėjime pabūti dar dvi savaites, kad baigtų pradėtus darbus.
Gyvybės algoritmo ieškojo chemijos mechanizmuose
Pripažinimo B. Bolotovas sulaukė tik 1990 m. Tarptautiniame mokslininkų renginyje jis perskaitė pranešimą apie savo gyvenimo atradimą – lentelę, apimančią daugiau nei 10 tūkst. cheminių elementų. Po šio pranešimo jis gavo netradicinį, bet reikšmingą liaudies akademiko titulą. Šiuo metu B. Bolotovo lentelė kabo muziejuje Maskvoje šalia Mendelejevo lentelės.
B. Bolotovui priskiriama per 150 atradimų, dar keli šimtai laukia savo įvertinimo ir patvirtinimo. Tarp įdomesnių idėjų – kišeninis atominis reaktorius kūno šildymui, popieriaus gamyba iš bazaltų, būdas, kaip pašalinti radionuklidus iš žmonių organizmo ir pan.
Vis dėlto labiausiai jis vertinimas dėl savo savo veiklos medicinos srityje gydant tokias ligas, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių susirgimai ir pan. Beviltiški, gydytojų nurašyti ligoniai, apsilankę pas B. Bolotovą, pasakoja apie patirtą neįtikėtiną jėgą ir energiją, kurių dėka atsiranda tvirtas tikėjimas pasveikimu. Pasak paties B. Bolotovo, gyvybės algoritmas paremtas chemijos mechanizmais, pirmiausiai neutralizacijos reakcijomis, kuriomis remiantis ir galima gydyti neišgydomomis laikomas ligas.
Kaip įmanoma sustabdyti senėjimo procesus
Ši gydymo metodika paremta valomuoju ir jauninančiu fermentų poveikiu. Tai vienaląsčių organizmų – mielių arba pieno bakterijų – gyvybinės veiklos produktai. B. Bolotovas, tyrinėdamas pieno bakterijų turinčių produktų, pavyzdžiui pasukų, cheminę sudėtį, iš pradžių nusivylė, kad šie produktai dėl nevisavertės gyvulių mitybos neturi tokios gydomosios galios, kokios galima būtų iš jų tikėtis. Todėl jis pabandė padauginti pieno bakterijas vaistinių augalų aplinkoje, šiam tikslui panaudodamas ugniažolę. Beje, tai ypatingai nuodingas augalas, tačiau jis sukūrė terpę, kurioje išgyveno tik stiprios pieno bakterijos, todėl jos įgavo ypatingą gydomąjį poveikį. Taip gimė gydomosios giros receptas, kuri gali būti gaminama ne tik su ugniažole, bet ir su kaštonais bei kitais augalais. Praktikoje tiek B. Bolotovas, tiek jo pacientai įsitikino, kad 1-2 savaičių gydymas tokia gira, visiškai atstato tiek skrandžio, tiek viso žarnyno gleivinę, išvalo organizmą nuo sunkiųjų metalų, akivaizdžiai stiprina organizmą ir imuninę sistemą.
Šių girų paslaptis – rauginimo metu susidaręs platus aminorūgščių rinkinys. Šios rūgštys stimuliuoja antinksčių veiklą, todėl išskiriama daugiau adrenalino ir kitų svarbių hormonų. Organizme paskatinamos cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiriančios medžiagos ne tik atjaunina kraujagysles, išvalydamos jas nuo druskos pertekliaus, bet ir valo bei jaunina visą organizmą, taigi gerokai pratęsia jo gyvenimą. Taigi B. Bolotovo „jaunystės eliksyro“ idėja turi labai materialų, mokslinį pagrindą. Mokslininkas į žmogaus kūną žvelgia kaip į cheminių elementų ir reakcijų visumą, kurią, pritaikius teisingą poveikį, galima pakreipti norima linkme.
