Geležies trūkumas ir prastas jo įsisavinimas – aktuali šiuolaikinės medicinos problema. Vakarų Europoje iki 20 proc. atvejų nepakankama geležies cirkuliacija gali sukelti hormonų disbalansą. Moterims, kurioms būdingos gausios mėnesinės, geležies trūkumas, apsunkintas prasto įsisavinimo, gali dar labiau padidinti kraujavimą ir skausmą.
Kaip tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ teigė biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas, tai vienas dažniausių kraujo sutrikimų, galinčių neigiamai paveikti žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl šią problemą sprendžia ir Lietuvos mokslininkai bei medikai.
Ne tik nuovargis ar silpnumas
Anemia – tai ne tik nuovargis ar silpnumas, bet ir rimta būklė, kai organizmui trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino, reikalingo deguonies pernešimui. Problema gali slypėti ne tik nepakankamo maisto vartojime, bet ir organizmo nesugebėjime efektyviai pasisavinti geležies, kuriam gali būti daugybė priežasčių.
Įvardijo, kas trukdo įsisavinti geležį
Mokslininkas Tomas Vaičiūnas teigia, kad lėtinis uždegimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizmas netinkamai pasisavina geležį. Todėl svarbu ne tik subalansuota mityba, bet ir ieškojimas bei šalinimas galimų organizme vykstančių lėtinių uždegiminių procesų.
Nuolatinis geležies trūkumas ir žemas hemoglobino lygis gali rodyti organizme „slypintį“ lėtinį uždegimą ar lėtines ligas, kurios gali sukelti anemiją. Kai kurios lėtinės ligos ar būklės, net ir nediagnozuotos (pvz., gastroezofaginio refliukso liga – GERL), gali slopinti geležies pasisavinimą.
Geležies stoką taip pat gali lemti virškinamojo trakto sutrikimai (trukdantis tinkamam maistinių medžiagų įsisavinimui), pakaitinė hormonų terapija, ilgalaikis plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimas bei nesuderintų maisto papildų vartojimas.
Kaip užtikrinti geresnį geležies įsisavinimą?
Siekiant efektyvesnio geležies įsisavinimo, Lietuvos mokslininkai tyrinėja inovatyvias technologijas, nes anemija dažnai siejama su lėtinėmis ligomis. Vienas efektyviausių būdų – laktoferinas, imuninės sistemos baltymas, natūraliai randamas seilėse, ašarose, motinos piene ir priešpiene. Jis suriša geležies jonus ir perneša juos į ląsteles, optimizuodamas mineralo absorbciją. Geležies pirofosfato pasisavinimas gerinamas mikrokapsuliuojant jį į liposomas – maistinių medžiagų pernašos sistemą, didinančią absorbciją iki 6 kartų.
Lietuvos mokslininkai, naudodami mikrokapsuliavimo liposomose technologiją, sukūrė geležies kompleksą su laktoferinu, pasižymintį dideliu biologiniu prieinamumu ir geru toleravimu, todėl tinka net jautriems pacientams, įskaitant nėščias ir žindančias moteris.
Skirtingai nuo laisvosios geležies, mikrokapsuliuota geležis žarnyne pasisavinama be papildomo prisijungimo prie pernešančių proteinų, užtikrindama kelis kartus efektyvesnį pasisavinimą. Šis preparatas, efektyviai absorbuojamas per žarnyno membraną, nepalieka geležies poskonio.
Biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas pabrėžia, kad šis atradimas atveria naujas galimybes anemijos prevencijai ir gydymui. Daugiau informacijos rasite tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“
