Už lango dar tik ankstyvas kovas, tačiau daržininkai puikiai žino, kad šis laikotarpis prabėgs greitai ir netrukus ateis metas morkų sėjai. Paprastai morkos sėjamos tuomet, kai dirva šiek tiek įšyla – balandžio mėnesį arba gegužės pradžioje.
Didžiausia morkų auginimo problema – itin smulkios sėklos, kurias sunku pasėti tolygiai. Dėl to daigai dažnai sudygsta pernelyg tankiai, tarsi „šepetys“, ir tenka sugaišti daug laiko retinant eilutes. Retinimas būtinas, kad šakniavaisiai netrukdytų vieni kitiems ir galėtų užaugti stambūs.
Vis dėlto sėti sėklas iš karto didesniais tarpais nėra paprasta: jos limpa prie pirštų, o tamsioje žemėje beveik nesimato. Be to, morkų sėklose gausu eterinių aliejų, kurie lėtina dygimą, todėl pirmųjų daigų kartais tenka laukti gana ilgai.
Yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas, padedantis sėkloms sudygti greičiau ir leidžiantis visiškai išvengti morkų retinimo.
Morkų sėklos, sena kojinė ir truputis kantrybės
Maždaug prieš 10–12 dienų iki planuojamos sėjos surinkite morkų sėklas ir suberkite jas į seną medvilninę kojinę. Jei tokios neturite, tiks ir paprastas medvilninis skudurėlis arba keliais sluoksniais sulankstyta marlė. Svarbiausia – neužveržti ryšulėlio per stipriai, kad sėklos viduje galėtų „kvėpuoti“.
Paruoštą ryšulėlį užkaskite drėgnoje žemėje, maždaug kastuvo durklo gylyje, geriausia – ten pat, darže. Per šį laiką dirvos drėgmė padeda ištirpdyti eterinius aliejus, kurie stabdo dygimą.
Praėjus 10–12 dienų, ryšulėlį iškaskite. Pamatysite, kad sėklos išbrinko ir jau beveik pradėjo dygti. Tuomet suberkite jas į dubenėlį ir lengvai apibarstykite kukurūzų arba bulvių krakmolu.
Po tokios procedūros sėklos nebelips prie rankų, taps balkšvos ir geriau matysis tamsioje dirvoje. Dėl to galėsite jas tvarkingai išdėlioti reikiamais atstumais vieną nuo kitos. Morkos sudygs greičiau nei įprastai, o daigų retinimas taps nebereikalingas.
