Nauji mumijų skenavimai atskleidė daugiau nei tikėtasi: senas eksponatas atskleidė šokiruojančią tiesą
Naujos kartos kompiuterinė tomografija leido mokslininkams pažvelgti į senovės Egipto mumijas jų nepažeidžiant. ,,Semmelweis” universiteto komanda panaudojo fotonų detektorių turintį tomografą, kuris sukuria gerokai detalesnius vaizdus nei įprasti KT tyrimai.
Tokie skenavimai tampa svarbūs ne tik dėl ryškesnių „nuotraukų“. Jie leidžia įžvelgti smulkias kaulų struktūras, skirtingus tvarstymo sluoksnius, galimus ligų pėdsakus ir tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus galėjo būti mirties metu.
Muziejaus eksponatai grįžta į mokslą
Tirti palaikai saugomi Semmelweis medicinos istorijos muziejuje Budapešte ir į kolekciją pateko prieš daugelį dešimtmečių. Tai ne naujas archeologinis radinys, o seniai žinomi eksponatai, kurie, atsiradus pažangesnei įrangai, įgauna naują mokslinę vertę.
Dalis pavyzdžių buvo datuoti radiokarbono metodu, o vienas seniausių priskiriamas laikotarpiui tarp 401 ir 259 metų prieš mūsų erą. Tai reiškia, kad kai kuriems tiriamiesiems objektams yra daugiau nei 2 300 metų.
Buvo „paslaptingas ryšulys“, paaiškėjo pėda
Didžiausią dėmesį patraukė ilgą laiką neaiškios kilmės įvyniotas ryšulys, muziejuje buvęs aprašomas kaip „mummy bundle“. Anksčiau jis buvo laikytas žmogaus galva, vėliau buvo spėta, kad tai galėtų būti paukščio mumija.
Jau ankstesni KT tyrimai parodė, kad iš tikrųjų tai suaugusio žmogaus pėda, o naujasis skenavimas suteikė galimybę įvertinti tvarstymo techniką ir ieškoti papildomų užuominų apie mirusiojo amžių bei sveikatą. Tokie patikslinimai, nors ir skamba kukliai, yra esminiai, nes klaidinga identifikacija gali iškreipti išvadas apie laidojimo papročius.
Kaulai ir dantys atskleidžia amžių bei ligas
Detalesni vaizdai leido geriau apžiūrėti dantis ir kaukolės siūles dviejose mumifikuotose galvose. Būtent tokios anatominės smulkmenos dažnai naudojamos apytiksliam biologiniam amžiui nustatyti, tačiau anksčiau jų nebuvo įmanoma pakankamai aiškiai įvertinti.
Viename galūnės fragmente mokslininkai įžvelgė požymių, kurie gali būti susiję su osteoporoze, nors pabrėžiama, kad tai dar nėra galutinė diagnozė. Vis dėlto pats faktas, kad iš nepažeistų palaikų galima atsargiai svarstyti apie sveikatos būklę, rodo, kaip sparčiai keičiasi bioarcheologijos galimybės.
Tvarsčiai taip pat pasakoja istoriją
Nauji skenavimai išryškino ir pačių įvyniojimų reikšmę. Tyrėjai aiškiau mato skirtingus tvarstymo sluoksnius ir jų struktūrą, o tai gali padėti atskirti skirtingas mumifikavimo praktikas, laikotarpius ar net dirbtuves.
Mumija šiuo požiūriu yra ne tik išlikę palaikai, bet ir „sukonstruotas“ objektas, sukurtas pagal ritualo taisykles. Galimybė sluoksnius analizuoti jų neišvyniojant padeda tirti ne vien anatomiją, bet ir senovės Egipto laidojimo amato detales.
