Ne nugarinė ir ne sprandinė: ši kantrybės reikalaujanti mėsa atsilygina ypatingu skoniu

Dažniausiai pirkėjai griebiasi nugarinės ar sprandinės, tačiau vis daugiau virtuvės entuziastų atranda veršienos krūtinėlę. Tai apatinė krūtinės ląstos dalis, kuri vertinama dėl ryškaus skonio ir audinių, ilgai troškinant virstančių švelnia, sultinga tekstūra. Tiesa, šis gabalas reikalauja daugiau laiko, todėl neretai lieka nepelnytai nuošalyje.

Veršiena paprastai kainuoja daugiau nei kiauliena ar paukštiena, nes gaunama iš jaunesnių gyvulių, jos pasiūla mažesnė, o mėsa būna švelnesnės struktūros. Krūtinėlėje yra daugiau jungiamojo audinio, todėl greitas kepimas dažnai nuvilia, tačiau lėtas gaminimas atskleidžia tikrąsias šio gabalo stiprybes. Dėl ilgesnio paruošimo laiko tai atsispindi ir viešojo maitinimo kainodaroje.

Šioje mėsoje gausu kolageno, kuris ilgai kaitinant suyra į želatiną ir suteikia patiekalams aksominį tirštumą bei sultingumą. Kolagenas mityboje siejamas su aminorūgštimis, tokiomis kaip glicinas ir prolinas, kurios yra baltymų sudedamosios dalys. Būtent todėl sultiniai ir troškiniai iš kolageno turtingų dalių dažnai būna sodresni ir malonesnės tekstūros.

Veršienos krūtinėlė taip pat yra baltymų šaltinis, o joje esanti vitaminas B12 svarbus nervų sistemos veiklai ir normaliai kraujodarai. Mėsoje randama ir heminės geležies, kuri įprastai pasisavinama efektyviau nei augalinės kilmės geležis. Be to, intraraumeniniai riebalai padeda išlaikyti aromatą ir suteikia patiekalui sotumo.

Kaip paruošti, kad netaptų kieta?

Geriausias kelias yra laikas ir saikinga temperatūra. Pirmiausia mėsą verta trumpai apskrudinti gerai įkaitintoje keptuvėje, kad susidarytų rusva pluta ir sustiprėtų skonis. Tuomet ją tinka kepti maždaug 160–170 laipsnių temperatūroje arba troškinti uždengtame inde ant mažos ugnies bent 1,5–2 valandas.

Gaminant pravartu vis papildyti skysčio, kad mėsa neprarastų drėgmės. Tam tinka sultinys arba troškinimo metu susidarančios mėsos sultys, o norint sodresnio skonio kai kurie renkasi ir vyną, tačiau svarbiausia neperdžiovinti. Per aukšta temperatūra ir per trumpas laikas dažniausiai lemia, kad jungiamasis audinys nespėja suminkštėti.

Iškepus ar ištroškinus mėsai verta leisti pailsėti apie 10–15 minučių, o pjaustyti rekomenduojama skersai raumenų skaidulų. Taip gabalėliai bus trapesni ir malonesni valgyti. Kantrybės reikalaujantis gabalas atsilygina sodriu skoniu, kurio dažnai pritrūksta liesesnėse, greitai paruošiamose dalyse.