Nelaimės persekios ištisus metus: ši viena smulkmena per Užgavėnes gali pakeisti viską

Karnavalas nuo seno laikomas ne tik linksmybių ir gausių vaišių, bet ir įvairiausių prietarų bei maginių apeigų laiku. Tikėta, kad būtent šiomis dienomis galima prisivilioti sėkmę, turtą ar gausesnį derlių, tačiau kartu – ir užsitraukti bėdą, jei nepaisoma tam tikrų taisyklių. Žemiau – keli įdomiausi su karnavalu ir Užgavėnėmis siejami papročiai ir tikėjimai.

Triukšmingos vaišės paskutinį karnavalo antradienį buvo labai dažnas reiškinys. Vis dėlto reikėjo nepamiršti vienos svarbios taisyklės: iš smuklės ar puotos būtina išeiti iki vidurnakčio, kol dar neprasidėjo Pelenų diena. Buvo tikima, kad kitaip galima „patekti“ į velnio glėbį – jis neva laukia prie durų ir „užrašo“ tuos, kurie neišeina laiku. Toks neapdairumas esą pranašauja nelaimes ir įvairius nemalonumus visiems ateinantiems metams.

Prieš prasidedant gavėniai patartina jau būti namuose, kad būtų išvengta simbolinio „klajojimo po pasaulį“ – liūdno gyvenimo, nesėkmių ir nuolatinio blaškymosi.

Ką svarbu prisiminti per karnavalinį šokį – tai neša gerovę?

Persirengėlių pokyliai – neatsiejama karnavalo dalis. Išradingi, spalvingi kostiumai turėjo užtikrinti sėkmę ir laimę, atnešti į namus džiaugsmo ir gerovės. Tačiau ypač daug dėmesio buvo skiriama šokiui.

Buvo tikima, kad moterys, šokdamos bent kartą, turi aukštai pašokti arba pakelti koją. Anot prietarų, toks judesys tarsi „iškelia“ javus ir kitus augalus – tai turėjo užtikrinti gausesnį derlių vasarą ir palankius metus ūkyje.

Svarbiausia karnavalo žuvis – atsargiai dėl vieno dalyko

Kas per karnavalą nesuvalgys silkės, tas, pasak senųjų tikėjimų, rizikuoja prisišaukti nesėkmes. Ne veltui paskutinės karnavalo dienos neretai vadinamos „silke“. Šios žuvies valgymas būtent šiuo laikotarpiu turėjo užtikrinti sėkmę finansiniuose reikaluose, gausesnes pajamas ir materialinę gerovę.

Tačiau reikėjo būti itin atidiems dėl ašakų. Ašakos buvo laikomos artėjančių nelaimių ir skausmo simboliu, jų aštrumas siejosi su būsimais rūpesčiais ir konfliktais. Jei valgydamas silkę radai ašaką, ją tekdavo nedelsiant užkasti kuo toliau nuo namų – taip, tikėta, galima atsikratyti blogos energijos ir nelaimę palikti už slenksčio.

Ne tik spurgos Didįjį ketvirtadienį neša sėkmę

Didysis ketvirtadienis neįsivaizduojamas be spurgų – manyta, kad bent viena spurga yra būtina sėkmei. Suvalgius bent vieną, sau „užsitikrinama“ laimė ir geresni metai.

Siekiant dar labiau palenkti likimą, paskutinį karnavalo antradienį patartina suvalgyti bent vieną blyną. Tai tarsi papildomas apsidraudimas – dar vienas mažas ritualas, galintis prišaukti gerovę ir apsaugoti nuo nesėkmių kasdienybėje.

Buvo sakoma, kad Didįjį ketvirtadienį privalu suvalgyti bent vieną spurga. Kitaip galima praleisti proga prisivilioti sėkmę, o metai gali būti skurdesni ne tik finansiškai, bet ir dvasiškai.

Valgyk, jei nenori, kad tave „ėstų“ uodai

Užgavėnės – liaudiškas karnavalo pavadinimas – buvo metas, kai ant stalo turėjo netrūkti riebaus maisto. Tikėta, kad bent šiuo laikotarpiu valgis turi būti sotus ir riebus, kitaip gali tekti brangiai sumokėti.

Nevengti mėsos skatino ir vienas įdomus prietaras: tas, kuris per užgavėnės nevalgo mėsos, visus metus bus ypač puolamas uodų. Mėsos vengimas buvo siejamas ne tik su nesėkmėmis, bet ir su nuolatiniu fiziniu dirgikliu – uodų įkandimais, simbolizuojančiais smulkius, bet varginančius kasdienius rūpesčius.