Netikėta paleontologų atradimas: neįprastas krokodilų giminaitis stebina savo keista evoliucija
Paleontologai aprašė neįprastą krokodilų giminaitį, kuris, priešingai nei manyta iki šiol, galėjo judėti dviem kojomis. Dar labiau stebina tai, kad paaiškėjo ir netikėtos aplinkybės, kada ši savybė pasireikšdavo.
Sonselasuchus cedrus – naujų tyrimų „žvaigždė“
Kalbama apie rūšį Sonselasuchus cedrus, gyvenusią maždaug prieš 215–225 mln. metų, vėlyvajame triase. Šis gyvūnas priklausė szuvozaurams – tolimiems krokodilų protėviams, kurie visai nepriminė šiuolaikinių savo palikuonių. Vietoje masyvaus kūno ir žemai laikomos laikysenos jie pasižymėjo lengva sandara, ilgomis kojomis ir judėjimo būdu, labiau panašiu į dinozaurų nei į dabartinių roplių.
Didžiausia tyrėjų išvada susijusi būtent su judėjimu. Išanalizavus daugybę fosilijų nustatyta, kad jauni individai greičiausiai vaikščiojo keturiomis. Tačiau augant jų užpakalinės kojos ilgėjo ir tvirtėjo, todėl suaugę gyvūnai galėjo pereiti prie dvikojo judėjimo. Toks „pereinamasis“ gyvenimo būdas roplių pasaulyje yra itin retas ir laikomas vienu įdomiausių raidos pokyčių pavyzdžių evoliucijos istorijoje.
Prie tokių išvadų mokslininkai priėjo nagrinėdami galūnių kaulų proporcijas. Jaunų individų priekinės ir užpakalinės kojos buvo panašaus ilgio, o suaugusių – aiškiai dominavo užpakalinės galūnės. Būtent šis skirtumas, tyrėjų teigimu, turėjo perkelti kūno svorio centrą ir sudaryti sąlygas vaikščioti dviem kojomis. Mokslininkai pabrėžia, kad toks augimo procesas fosiliniame įraše aptinkamas labai retai.
Roplys, galėjęs judėti dviem kojomis
Gyvūno išvaizda taip pat skyrėsi nuo įprasto „krokodilo“ stereotipo. S. cedrus buvo nedidelis – siekė apie 60–70 cm aukštį – ir greičiau priminė liekną, greitai judantį roplį. Jis turėjo bedantį snapą, dideles akiduobes ir lengvus kaulus. Įdomu tai, kad jo kūno sandara stebėtinai priminė kai kuriuos dinozaurus, ypač ornitomimidus, kurie buvo panašūs į stručių tipo bėgikus.
Vis dėlto toks panašumas nereiškė artimos giminystės. Mokslininkai tai aiškina konvergentine evoliucija – reiškiniu, kai nesusijusios organizmų grupės išsiugdo panašius bruožus, nes prisitaiko prie panašių aplinkos sąlygų. Šiuo atveju tiek dinozaurai, tiek krokodilams artimi ropliai užėmė panašias ekologines nišas, todėl jų kūno sandara tapo panaši.
Fosilijos rastos Arizonoje, Petrified Forest nacionaliniame parke. Čia aptikta mažiausiai kelių dešimčių individų liekanos ir šimtai šiai rūšiai priskiriamų kaulų. Toks gausus radinių rinkinys leido tyrėjams atsekti gyvūno vystymąsi skirtingais gyvenimo tarpsniais, o tai paleontologijoje pasitaiko retai.
Mokslininkai pabrėžia, kad šis atradimas keičia iki šiol vyravusį požiūrį į krokodilų ir jų giminaičių evoliuciją. Pasirodo, triase šie gyvūnai buvo gerokai įvairesni, nei manyta anksčiau, o jų formos ir judėjimo būdai galėjo būti itin „eksperimentiniai“. Dvikoji laikysena, dažniausiai siejama su dinozaurais, pasirodo, galėjo atsirasti ir visiškai kitose evoliucinėse linijose.
Šaltiniai: „Eureka Alert“, „Journal of Vertebrate Paleontology“.
