Kaip Jums atrodo, stiklinė puspilnė ar pustuštė?
Tyrimai, skirti optimistiniui ir pesimistiniui požiūriui į gyvenimą, įgauna pagreitį. Mokslininkai vis dažniau linkę manyti, jog tinkamas psichologinis nusiteikimas turi didelę įtaką mūsų sveikatai. Štai, visai neseniai internetinėje erdvėje pasirodė preliminarios studijos, skirtos optimizmo poveikiui paauglių sveikatai („A Prospective Study of the Effects of Optimism on Adolescent Health Risks“), tezės.
Šio tyrimo metu, t.y. trejus metus, mokslininkai stebėjo 5, 634 vaikus, kurių amžius buvo 12 – 14 metų. Jie siekė nustatyti, kiek stiprus yra ryšys tarp pozityvaus mąstymo, fizinės būklės, emocinių, su paauglyste susijusių, problemų ir antisocialaus elgesio. Nuoseklaus tyrimo metu buvo pastebėta, kad atsiradus sveikatos ar psichologinių problemų, optimizmu pasižymėję tiriamieji jas išspręsdavo žymiai greičiau.
Mokslininkai akcentuoja faktą, kad pozityvus mąstymas labai svarbus siekiant išvengti vėlesnio polinkio į depresiją, paprastai būdingą daugeliui paauglių. Kartu jie pabrėžia, kad optizmo ugdymas yra svarbi prevencinė asocialaus elgesio priemonė, t.y. tokiu būdu sumažėja žiaurumo su aplinkiniais (žmonėmis ir gyvūnais), vagysčių ir kitų panašių problemų tikimybė.
Šį tyrimą atlikusiems specialistams paantrintų ir daugelis kitų. Pavyzdžiui, su panašia tema yra dirbęs psichologas Chrisas Petersonas. Tyrimo metu, testuodamas ir apklausdamas savo studentus, jis, išsiaiškino, kad linkusius į pesimizmą dukart dažniau palaužia įvairios virusinės ligos ir jie gerokai dažniau lankosi pas gydytojus.
Tokių išvadų priėjo ir Pensilvanijos Universiteto dėstytojas Martinas Seligmanas. Naudodamas tuos pačius metodus jis sužinojo, kad optimistai turi žymiai stipresnę imuninę sistemą nei pesimistai. Anot mokslininko, taip yra todėl, kad nuolat pasiduodantys negatyviam mąstymui išeikvoja tam tikrus smegenų hormonų resursus ir taip sukelia grandininę biocheminę reakciją, kuri galiausiai ima slopinti imuninę sistemą.
Žinoma, šios išvados taikytinos ne tik bręstančiai asmenybei. Dr. Hillary Tandle teigia gerokai nustebusi, kai jos atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog net turintys žalingų įpročių, t.y. rūkantys ir vartojantys alkoholį, optimistai gerokai rečiau suserga įvairiomis ligomis, tarp jų ir vėžiu.
Specialistai pastebi, kad daug lemia grįžtamoji reakcija: kuo optimistiškiau žiūrime į gyvenimą, tuo geresnė mūsų savijauta, lygiai kaip ir gerai besijaučiantys fiziškai mes lengviau įžvelgiame gerąsias reikalo puses. Ir visi kaip vienas pažymi, kad optimistais ne tik gimstama – šią savybę galime ir turime išsiugdyti patys. Tai garantuoja ne tik gerą savijautą ar pozityvų aplinkinių požiūrį, bet ir ilgesnę gyvenimo trukmę.
Taigi ar iš tiesų verta „apsidrausti“ galvojant apie blogesnę vieno ar kito reikalo baigtį? O gal reikėtų nebijoti šiek tiek nusivilti vėliau, tačiau čia ir dabar džiaugtis gyvenimu?
