Jogailos universiteto (Lenkija) mokslininkai kuria naują, gerokai saugesnį vaistų pristatymo į smegenis būdą. Jų sukurta technologija leidžia cheminių preparatų dozes nukreipti tiesiai į naviką arba į smegenis per nosies ertmę. Taip mažinamas bendras toksinis poveikis organizmui ir atsiveria perspektyvos veiksmingesniam smegenų vėžio gydymui.
Iki šiol chemoterapija, taikant temozolomidą (TMZ), dažnai buvo siejama su sunkiais šalutiniais poveikiais, nes toksinis vaistas veikdavo visą organizmą, pažeisdamas ir sveikas ląsteles. Jogailos universiteto tyrėjų komanda suprojektavo biopolimerinį nešiklį, kuris vaistą pristato lokaliai ir palaipsniui, todėl nebereikia, kad jis cirkuliuotų visoje kraujotakos sistemoje.
„Mums buvo svarbiausia, kad temozolomidas patektų tiksliai ten, kur turi veikti – į naviko pažeistą audinį, apeinant bendrąją kraujotaką. Dėl to vaistas tampa veiksmingesnis ir saugesnis“, – aiškina dr. med. Ewelina Grzywna iš Krokuvos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos.
Hidrogelis, kuris pristato vaistą tiesiai į naviką
Naujoji nešiklių sistema – biologiškai suderinamas hidrogelis, sudarytas iš želatinos, chitozano ir hialurono rūgšties. Šios medžiagos žinomos dėl gydomųjų, priešuždegiminių ir gero sukibimo su audiniais savybių.
Patekęs į organizmą, hidrogelis pamažu suyra, o jame esantis vaistas išsiskiria lėtai. Dėl to neatsiranda papildomo spaudimo aplinkinėms struktūroms ir nesukeliamas vadinamasis „masės efektas“.
Laboratorinių tyrimų metu hidrogelis parodė apie 90 proc. efektyvumą slopinant glijos ląstelių dalijimąsi, kartu išlikdamas praktiškai nepavojingas sveikiems audiniams. Tai leidžia jį vertinti kaip naujos kartos nešiklį – tikslų, „išmanų“ ir saugų.
Per nosį – tiesiai į smegenis
Sukurtas preparatas gali būti vartojamas ir per nosį, gelinio aerozolio pavidalu. Tokiu atveju vaistas smegenis pasiekia per uoslės ir trišakio nervo galūnes, apeidamas kraujo–smegenų barjerą, kuris ilgą laiką buvo viena didžiausių kliūčių gydant centrinės nervų sistemos navikus.
„Nosies kelias yra neinvazinis ir saugus. Mūsų nešiklis gerai prilimpa prie nosies gleivinės, todėl veikia ilgiau ir efektyviau“, – pabrėžia prof. Joanna Lewandowska-Łańcucka iš Jogailos universiteto Chemijos fakulteto.
Nuo laboratorijos iki klinikos
Šiuo metu technologija saugoma patentinėmis paraiškomis, o jos komercinimu rūpinasi technologijų perdavimo centras CITTRU. Tyrėjų komanda derasi su biomedicinos įmonėmis dėl klinikinių tyrimų pradžios.
„Esame etape, kai būtinas pramonės partnerių įsitraukimas. Tikime, kad mūsų sukurtas sprendimas ateityje taps standartinės gliomų terapijos dalimi“, – teigia dr. inž. Gabriela Konopka-Cupiał, CITTRU direktorė.
Naujasis Jogailos universiteto metodas gali tapti realia alternatyva tradicinei chemoterapijai – ne ją pakeisdamas, o papildydamas ir sušvelnindamas jos toksinį poveikį. Tai dar vienas įrodymas, kad inovacijos iš Lenkijos laboratorijų vis dažniau prisideda prie šiuolaikinės medicinos pažangos ir gali reikšmingai pagerinti sudėtingų smegenų navikų gydymo rezultatus.
