47-erių metų moteriai dviejų dienų kelionė per Diamond Fork kanjoną Jutoje netikėtai tapo šešių mėnesių išlikimo išbandymu miške. Pasiklydusi miške moteris turėjo tik palapinę, kėdę, rankšluostį ir truputį žygiavimo patirties. Nepaisant žiemos šalčių, ji sugebėjo išgyventi, kol galiausiai buvo rasta su paieškos dronu.
Pasiklydusi miške moteris vietoje dviejų dienų žygio – užtruko pusė metų
2020 metų rudenį valstijos nacionalinė gvardija pradėjo ieškoti vienišos keliautojos, kurią jos šeima paskelbė dingusia. Artimieji sunerimo, kai vyresnė moteris, planavusi dviejų dienų žygį, negrįžo, nepavykus įveikti numatyto maršruto. Į paiešką įsitraukė ir vietos savanoriai, žinodami, kad kiekviena valanda gali būti lemiama.
Ieškotojai suprato, kad reikia skubėti, nes net su turima žygiavimo patirtimi vienai išgyventi gamtoje būtų nepaprastai sunku. Žiemos temperatūros šiame regione dažnai nukrenta žemiau nulio, o be tinkamos įrangos šansai išlikti tampa dar mažesni. Tuo labiau, kad moteriai gresiantys iššūkiai apėmė ne tik šalčius, bet ir laukinių gyvūnų pavojus.
Situaciją komplikavo tai, kad dingusi keliautoja nebuvo nurodžiusi tikslaus maršruto. Prastėjant oro sąlygoms, paieškos dronai negalėjo skristi ir stebėti vietovės iš aukščio. Vienintelis pėdsakas buvo jos automobilis, kuriame rasta dauguma jos atsargų, tačiau to nepakako, kad tiksliai nustatytų, kur ji galėjo būti.
Matyt, moteris buvo suplanavusi sugrįžti prie transporto priemonės, kad galėtų tęsti kelionę ir nakvoti kitoje vietoje, tačiau jos pėdsakai staiga nutrūko būtent ten…
Visą žiemą gelbėtojai, pasinaudodami palankiomis oro sąlygomis, skraidino droną, tikėdamiesi rasti bent kokius jos buvimo ženklus. Tačiau tik vėlyvą pavasarį jiems pavyko aptikti ženklų – uolos papėdėje jie pastebėjo sulūžusią palapinę.
Sėkminga gelbėtojų paieškos pabaiga
Atvykus į vietą, komanda buvo nustebinta: pasiklydusi miške moteris buvo gyva, nesužeista, kupina energijos ir netgi optimistiškai nusiteikusi, nors buvo gerokai sumažėjęs jos svoris.
Paaiškėjo, kad visiškai pasiklydusi ji nusprendė likti vienoje vietoje, kad galėtų saugoti ugnį ir taupyti turimus degtukus šildymuisi. Netoli tekanti upė užtikrino stabilų geriamojo vandens šaltinį ir suteikė galimybę kartais pažvejoti, o jos mitybą papildė miške randami valgomi augalai ir uogos.
Nepaisant sunkumų, drąsi moteris išgyveno, neprarasdama tikėjimo savo jėgomis ir vilties, kad bus surasta. Dar daugiau – ši patirtis neužgesino jos meilės vienišoms kelionėms; net ir po tokio išbandymo, ji, tikėtina, vėl leidosi į naujus nuotykius gamtoje.
Ši nepaprasta istorija yra įkvepiantis žmogaus valios ir išlikimo pavyzdys, kai sunkiausios aplinkybės reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinės stiprybės. Pasiklydusi miške moteris, susidūrusi su griežtu gamtos išbandymu, nepasidavė baimei ir išlaikė ryžtą išlikti gyva, išnaudodama turimus ribotus resursus. Tai istorija apie atkaklumą, tikėjimą ir gebėjimą prisitaikyti, parodanti, kad net labiausiai išbandytas žmogus gali įveikti netikėtas kliūtis, jei nepraranda vilties ir pasitikėjimo savo jėgomis.
