Daugėjant nelaimingų atsitikimų daugiabučiuose namuose, vis dažniau iškeliamas klausimas, ar Lietuvoje turėtų būti įvestas privalomas bendrų namo patalpų draudimas. Toks sprendimas, pasak specialistų, galėtų apsaugoti ne tik butus, bet ir visą pastatą nuo finansinių katastrofų.
Ši idėja sulaukia vis daugiau dėmesio, tačiau kelia ir klausimų – ar tai tik dar vienas mokestis, ar būtina apsaugos priemonė? Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pabrėžia, kad panašiai kažkada buvo priimtas sprendimas dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo automobiliams. Iš pradžių tai atrodė neįprasta, tačiau šiandien niekas tuo nebesistebi.
Tad ir bendrų daugiabučių objektų draudimas ilgainiui galėtų tapti tokia pat savaime suprantama norma. Vis dėlto daugiabučių gyventojai pagrįstai domisi – kiek tai kainuotų per mėnesį ar metus? Ar papildomas mokestis neištuštintų kišenių?
Daugiabučiuose – pavojai už tūkstančius
A. Čaplikas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kasmet fiksuojama vis daugiau nelaimių: gaisrai, potvyniai, audros ar avarijos. Šie įvykiai neretai padaro didžiulę žalą – nuostoliai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Padengti juos tenka patiems gyventojams, o valstybės parama suteikiama tik tuo atveju, jei biudžete lieka lėšų.
Problema ta, kad daugelis žmonių draudžia tik savo butus. Tuo metu laiptinės, stogai, rūsiai ar liftai lieka be jokios apsaugos. Įvykus nelaimei, bendrosios patalpos nukenčia labiausiai, o jų atstatymas tampa sudėtingas tiek finansiškai, tiek organizacine prasme.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota daug įvykių, kai stichijos ar techniniai gedimai padarė milžinišką žalą. Nuo stogus plėšusių audrų iki sprogimų ar užlietų liftų. Ne kartą nuostoliai viršijo šimtus tūkstančių eurų. Savivaldybių ar valstybės biudžetai ne visada pajėgūs padėti.
Kiek kainuotų toks draudimas?
Pasak A. Čapliko, siūlomas draudimas kainuotų tiek, kiek kavos puodelis per mėnesį. Butui tai galėtų būti 3-6 eurai, priklausomai nuo ploto, gyventojų skaičiaus ir pasirinktų draudimo sąlygų. Draudimo bendrovė „If“ nurodo, kad vidutinė įmoka siekia 2-4 eurus per mėnesį. Ji skaičiuojama pagal viso pastato plotą – kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 25 iki 50 centų.
Kiekvienas gyventojas moka pagal turimo būsto plotą. Draudimo suma gali siekti nuo 600 tūkst. iki 6 mln. eurų – tai reikštų, kad net blogiausiu atveju sugriuvus namui, būtų galima atkurti visą turtą.
Šiuo metu Lietuvoje draudimu apsaugota tik labai nedidelė dalis daugiabučių. „If“ duomenimis, fiksuojama vos keli procentai apdraustų bendrųjų patalpų. Daugiausia tai – mažesnės bendrijos ar naujesni namai. Tuo tarpu Estijoje šiuo metu apdrausta apie 2 tūkst. objektų.
Ar draudimas taps privalomu?
A. Čaplikas pabrėžia, kad privalomas draudimas nebūtų papildoma našta, o būdas apsaugoti gyventojus nuo netikėtų nelaimių. Toks modelis sėkmingai veikia daugelyje Vakarų Europos šalių. Pasak jo, tereikia politinės valios, kad žmonės Lietuvoje taip pat būtų apsaugoti nuo finansinių sukrėtimų.
Jis primena, kad Aplinkos ministerijoje šis klausimas keliamas jau ne pirmą kartą. Tačiau kol kas sprendimo nėra – būtina ekonominė ir socialinė analizė, taip pat visuomenės ir institucijų sutarimas.
Aplinkos ministerija kol kas neskuba įvesti privalomo draudimo. Pasak jų, tai paliestų daugybę žmonių ir sukurtų papildomų išlaidų. Ministerijos pozicija aiški – reikia rimto pagrindimo ir veikimo modelio, kuris įtikintų tiek gyventojus, tiek draudimo bendroves.
Dabar labiau skatinamas savanoriškas pasirinkimas
Ministerijos nuomone, šiuo metu tikslingiau skatinti savanorišką apsisprendimą. Bendrijos ir daugiabučių administratoriai galėtų aktyviau domėtis draudimo galimybėmis, o valstybė turėtų padėti sudaryti sąlygas tokiems sprendimams priimti.
Ministerija jau rengia pasiūlymus Civilinio kodekso pakeitimams, kurie supaprastintų daugiabučių priežiūros klausimų sprendimą, įskaitant ir draudimą. Tai galėtų padėti gyventojams greičiau reaguoti į rizikas ir apsaugoti bendrą turtą nuo galimų nelaimių.
Taigi, klausimas dėl privalomo draudimo dar atviras. Vieni jį vertina kaip būtinybę, kiti – kaip dar vieną išlaidą. Tačiau nelaimių statistika rodo, kad rizika reali. Ir kol sprendimai nepriimti, verta pasvarstyti – ar netikėtas gaisras, potvynis ar avarija netaps nepakeliama finansine našta, kurios būtų buvę galima išvengti vos už kelis eurus per mėnesį.
