Gydytojai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad nagų būklė gali atspindėti bendrą organizmo sveikatą. Spalvos, formos ar struktūros pokyčiai ne visada tėra kosmetinis defektas – kai kuriais atvejais tai gali būti rimtesnių sutrikimų signalas.
Dermatologai pabrėžia, kad į staigius ar nepaaiškinamus nagų pokyčius nereikėtų numoti ranka. Jei nagų spalva keičiasi be aiškios priežasties ir tai tęsiasi ilgiau, verta pasitarti su gydytoju.
Balti nagai kartais siejami su kepenų ligomis arba cukriniu diabetu. Dažniausiai šis požymis minimas kalbant apie kepenų cirozę – sunkią ir pavojingą būklę. Nors nagų pabąlimas gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje, jo nereikėtų ignoruoti.
Jei nago viršutinė dalis atrodo balta, o apatinė – rožinė ar rusva, tai gali rodyti inkstų veiklos sutrikimus. Toks vaizdas laikomas gana būdingu lėtinių inkstų ligų požymiu.
Geltoni nagai neretai siejami su kvėpavimo sistemos ligomis, kraujotakos ar limfinės sistemos sutrikimais. Skysčių kaupimasis audiniuose gali paveikti nagų spalvą ir storį. Taip pat pageltimą gali sukelti grybelinės infekcijos ar ilgalaikis rūkymas.
Blankūs, rausvi pusmėnuliai prie nago pagrindo, anot specialistų, gali būti susiję su autoimuninėmis ar sisteminėmis ligomis. Tarp jų minimos vilkligė, širdies ligos, artritas, alopecija ar dermatomiozitas.
Ypač pavojingu požymiu laikoma naujai atsiradusi arba besiplečianti tamsi juostelė po nagu. Jei ji atsirado be traumos, tai gali būti melanomos – agresyviausios odos vėžio formos – simptomas. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Mėlynuojantys nagai kartais rodo deguonies trūkumą kraujyje, o itin išblyškę nagai gali būti anemijos požymis. Specialistai taip pat įspėja, kad melsvi pusmėnuliai prie nago pagrindo kai kuriais atvejais gali būti siejami su apsinuodijimu.
Gydytojai primena, jog nagai – tai ne tik grožio detalė, bet ir svarbi organizmo būklės užuomina. Pastebėjus neįprastus pokyčius, geriau ne spėlioti, o laiku pasikonsultuoti su specialistu.
