Pavasarinės nemigos gydymas

Lsveikata.lt

Pastaruoju metu, atšilus orams, man darosi vis sunkiau užmigti, o ir ryte atsikeliu nepailsėjusi. Ar tai gali būti kokios ligos priežastis. Ar dėl kelių nemigos dienų jau verta kreiptis į gydytojus? Diana

Nemigos gydymas – ne saviveikla. Prieš imantis kokių nors veiksmų ar priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Jis įvertins sveikatos būklę, miego kokybę, jei bus reikalingi medikamentai, paskirs tinkamiausią dozę.

Gydytoja psichiatrė Nijolė Bučelytė:

– Miegą trikdo daugybė dalykų, tačiau didžiausią žalą jam daro nuolatinis laiko „stumdymas“ pirmyn ir atgal, kitaip tariant, vasaros laiko keitimas į žiemos ir atvirkščiai. Žmonėms sutrinka miegas, išryškėja depresija, kurios atvejų pavasarį ir rudenį ypač padaugėja, gali paūmėti net kai kurios ligos.

Miegą dažnai sutrikdo pernelyg didelis nuovargis, stresas. Kad ir kaip tai skambėtų juokingai, bet labai pavargęs ar pervargęs žmogus dažnai visiškai negali užmigti. Miego kiekybę ir kokybę taip pat lemia tokie dalykai, kaip triukšmas, ypač ritminis (kai girdima ne muzika, bet ritmiškai dundantys mušamieji), šviesa, šalia esančių žmonių kalbėjimas, knarkimas, toje pačioje patalpoje veikiantis televizorius arba kompiuteris. Pastarųjų priežasčių ne visada įmanoma išvengti, tačiau jos dažniau neigiamai veikia jautresnius asmenis ir nebūtinai kiekvieną naktį. Alkoholis, kava, rūkymas, persivalgymas ar, priešingai, ėjimas miegoti tuščiu skrandžiu, pasak psichiatrės, žmones veikia skirtingai: vienus slopina, kiti, atvirkščiai, tampa gerokai aktyvesni nei paprastai. Kalbant apie maisto įtaką miegui, paskutinį kartą valgyti rekomenduojama iki nakties poilsio likus maždaug 2-3 valandoms. Miegui taip pat kenkia šaltis, itin didelis karštis, nepatogi lova, svetima miegojimo vieta, nepatogi padėtis – kiekvienas žmogus turi jam įprastą miegojimo pozą, kurioje užmiega greičiausiai ir miega ramiausiai.

Miego kiekybei ir kokybei įtakos gali turėti ir nuolatinis artimo sunkiai sergančio žmogaus slaugymas, kai reikia dažnai keltis padėti ligoniui, kai įtampa neatslūgsta nei dieną, nei naktį. Ši veikla itin sunki tiek fiziškai, tiek emociškai, ji gali išprovokuoti įvairių sveikatos sutrikimų. Tokiais atvejais labai dažnai ligonius slaugantiems žmonėms nustatomas „perdegimo“ sindromas, pasitaiko depresijos, įtampos, nerimo būsenų, kurios lydi visą slaugymo laiką ir net po to.

Kada dėl prasto miego, kai naktį nuolat pabundama, kai apskritai sunku užmigti, verta susirūpinti? Jei žmogus nekokybiškai miega parą ar dvi, panikuoti dėl to dar nereikėtų. Kas kita, jei minėti miego sutrikimai vargina porą savaičių, ilgesnį laiko tarpą. Tuomet organizmas gali kaip reikiant išsekti, gresia rimtesnės ligos. Kartais, norint sureguliuoti miegą, atsikratyti nemigos, gali kurį laiką tekti vartoti vaistų. Būtina atminti, kad nemigos gydymas – tai ne saviveikla. Prieš imantis kokių nors veiksmų ar priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Jis geriausiai įvertins sveikatos būklę, miego kokybę, jei bus reikalingi medikamentai, paskirs tinkamiausią dozę.

Vaistininkės komentaras

„Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė:

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi nekokybišku miegu, nemiga, užsukę į vaistinę, teiraujasi, kaip galėtų sau padėti. Nėra vieno universalaus visiems tinkančio patarimo, kaip įveikti nemigą. Būtina atminti, jog žmonės turi skirtingų įpročių, skirtingai ilsisi, atsipalaiduoja. Pavyzdžiui, vienus raminamai veikia pasivaikščiojimas gryname ore prieš miegą, kitus – vandens procedūros, treti klausosi ramios muzikos arba skaito knygą. Ketvirtus labiausiai ramina įvairios žolelių: mėtų, melisų, jonažolių ir kitų vaistažolių mišinių arbatos. Naudinga žinoti, jog visų šių žolių ekstraktai dažnai įeina ir į homeopatinių preparatų, maisto papildų, skirtų padėti organizmui nusiraminti, atsipalaiduoti, sudėtį.