Pirmos minutės ryte gali būti lemtingos, kardiologai pasakė, ko geriau nedaryti
Pirmosios minutės po pabudimo kai kuriems žmonėms gali tapti papildomu krūviu širdžiai. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad vienas labai paplitęs rytinis įprotis didina streso lygį, kelia kraujospūdį ir gali pabloginti savijautą, ypač vyresniame amžiuje.
Kalbama apie telefoną, kurį daugelis pasiima dar neišlipę iš lovos. Naujienų, socialinių tinklų ar darbo laiškų peržiūra iškart po pabudimo neretai sukelia informacinį šoką, o organizmas į tai gali reaguoti kaip į grėsmę ar skubų reikalą.
Rytais kūnas natūraliai pereina į aktyvumo režimą: didėja budrumas, kyla pulsas, formuojasi vadinamasis ryto kraujospūdžio šuolis. Būtent dėl to ryto valandos laikomos jautresniu paros laikotarpiu širdies ir kraujagyslių sistemai, o papildomas stresas gali sustiprinti šį efektą.
„Telefonas ryte dažnai paleidžia kovok arba bėk reakciją: išauga pulsas, kraujospūdis ir streso hormonų aktyvumas“, – sako kardiologai, aiškindami mechanizmą, siejamą su simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimu.
Trumpalaikė įtampa paprastai sukelia tik laikinus pokyčius, tačiau problema atsiranda tada, kai įprotis kartojamas kasdien. Ilgalaikis stresas siejamas su didesne hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat blogesne miego kokybe, o tai papildomai veikia kraujospūdžio kontrolę.
Vyresniems nei 50 metų žmonėms tema ypač aktuali dėl dažnesnių gretutinių būklių ir didesnės bazinės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Šiame amžiuje dažniau pasitaiko aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, sutrikusi gliukozės apykaita, todėl kasdieniai streso dirgikliai gali turėti didesnę reikšmę.
Ką keisti per pirmą valandą?
Specialistai pirmiausia siūlo atidėti telefoną bent keliolikai minučių ir pradėti rytą ramesniu tempu. Tylus pabudimas, kelios lėto kvėpavimo minutės ar trumpa meditacija gali padėti sumažinti įtampą ir stabilizuoti pulsą.
Kitas paprastas žingsnis yra vanduo ir reguliarūs pusryčiai. Skysčiai po miego padeda atkurti hidrataciją, o subalansuotas maistas sumažina staigių gliukozės svyravimų tikimybę, kuri kai kuriems žmonėms gali būti susijusi su prastesne savijauta ir dirglumu.
Galiausiai rekomenduojamas lengvas judėjimas, pavyzdžiui, kelių minučių tempimo pratimai ar ramus pasivaikščiojimas. Reguliari rytinė veikla siejama su geresne kraujospūdžio kontrole ir mažesniu streso lygiu, o svarbiausia, kad ji formuoja stabilesnę dienos rutiną.
Jei rytais dažnai jaučiate nerimą, širdies permušimus, spaudimą krūtinėje ar pastebite nuolat padidėjusį kraujospūdį, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu. Tokie simptomai ne visada susiję vien su stresu, todėl svarbu įvertinti bendrą širdies riziką ir, jei reikia, koreguoti gydymą bei įpročius.
