Po dešimtmečių tylos sugrįžo neįtikėtina vizija: plaukiojantis miestas su 50 tūkst. gyventojų

Idėja sugrįžo po dešimtmečių

Dar nuo 1990-ųjų aptarinėjama „Freedom Ship“ koncepcija vėl iškilo į viešumą: projekto autoriai pristatė atnaujintas vizualizacijas ir vėl kalba apie didžiausią pasaulyje laivą. Jį vystanti bendrovė „Freedom Cruise Line International“ žada ne įprastą kruizinį laivą, o ištisą plaukiojantį miestą su nuolatine infrastruktūra.

Pagal dabartinę koncepciją, laivas turėtų siekti apie 1,8 kilometro ilgį ir būti kelis kartus didesnis už didžiausius šiandieninius kruizinius laivus. Toks mastas leistų jame įrengti ne tik apgyvendinimo zonas, bet ir viešąsias erdves, paslaugas bei susisiekimą laivo viduje.

Kiek žmonių ir kas būtų viduje

Projekto vizijoje nurodoma, kad „Freedom Ship“ galėtų turėti apie 50 tūkst. nuolatinių gyventojų, dar apie 10 tūkst. įgulos narių ir papildomai priimti iki 20 tūkst. keleivių. Iš viso kalbama apie potencialiai iki 80 tūkst. žmonių vienoje platformoje, kas prilygtų vidutinio dydžio miestui.

Planuose minimi 30 denių, kuriuose atsirastų būstai, ligoninė, mokykla, restoranai, parduotuvės, parkas, vandens pramogų erdvės ir net stadionas, talpinantis iki 15 tūkst. žiūrovų. Susisiekimui tarp skirtingų laivo zonų siūlomas tramvajaus tipo transportas.

Branduolinė energija ir gyvenimas tarptautiniuose vandenyse

Viena labiausiai diskusijas keliančių detalių yra energijos šaltinis: kūrėjai nurodo, kad laivas būtų varomas branduoline energija. Tokia idėja teoriškai leistų ilgai išlikti jūroje, tačiau praktikoje reikštų itin aukštus saugos, reguliavimo, draudimo ir priežiūros reikalavimus.

Taip pat teigiama, kad laivas dažniausiai nešvartuotųsi uostuose ir laikytųsi tarptautiniuose vandenyse, o kelionė aplink pasaulį galėtų trukti apie 2–3 metus. Tokia schema skamba patraukliai rinkodariškai, bet kelia klausimų dėl teisinių režimų, medicininės pagalbos, atliekų tvarkymo ir ekstremalių situacijų valdymo.

Kaina, terminai ir realybės patikra

„Freedom Cruise Line International“ yra minėjusi, kad statybos galėtų kainuoti apie 15 milijardų eurų, o darbai truktų 3–4 metus. Vis dėlto tokio masto jūriniai projektai dažnai brangsta, nes didžiausią kaštų dalį sudaro konstrukcijos, energetika, saugos sistemos, sertifikavimas ir ilgas bandymų ciklas.

Per kelis dešimtmečius „Freedom Ship“ taip ir netapo realiu statiniu, o ankstesnės pastangos pritraukti finansavimą nebuvo sėkmingos. Dėl to rinka šį sumanymą vertina atsargiai: kol nėra aiškaus užsakovo, laivų statyklos sutarties ir finansavimo struktūros, projektas išlieka ambicinga, bet nepatikrinta vizija.

Be finansinių iššūkių, diskusijas kursto ir socialiniai aspektai: ar tūkstančiai žmonių, ilgai gyvenantys izoliuotoje erdvėje, galėtų užtikrinti normalų miesto ritmą, viešąją tvarką ir psichologinę gerovę. Kūrėjai „Freedom Ship“ pristato kaip naują gyvenimo būdo modelį, tačiau iki realaus įgyvendinimo dar reikėtų įrodyti, kad toks miestas jūroje gali veikti saugiai ir tvariai.