Atėjus rudeniui daugelis mūsų grįžo į įprastą, dažnai net per greitą gyvenimo ritmą. Darbų sąraše sugulė nauji darbai, planai ir asmeninės užduotys. Tačiau kiek mūsų į darbų sąrašą įtraukėme profilaktinius vizitus pas gydytojus? „Kodėl mes labiau gerbiame mašinas, jas prižiūrime, griežtai kas dvejus metus atliekame jų techninę apžiūrą, bet kodėl vis dar tiek mažai dėmesio skiriame savo sveikatai?“, – retoriškai klausia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė–Bučinskienė.
Pasibaigus atostogoms – vizitas pas gydytoją dermatologą
Profesorė atkreipia dėmesį, kad ruduo – tinkamas metas ne tik atlikti įprastus profilaktinius tyrimus, bet ir apsilankyti pas gydytoją dermatologą: „Kiekvienas mūsų turime odos dėmių ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau kartais pigmentinės dėmės gali įspėti apie pavojingą odos susirgimą, kurio ilgai negydant gali išsivystyti net odos vėžys. Todėl praėjus mėnesiui po vasaros arba šaltuoju metų laikotarpiu vyresni nei trisdešimties penkerių metų amžiaus žmonės, o ypač mėgstantys pasilepinti saulės voniomis ar soliariumais, kas dvejus metus turėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją dermatologą.“
Potencialiai pavojingų odos darinių tikrinimas yra greitas, lengvas, o svarbiausia – gali išgelbėti gyvybę. „Šiai dienai didžioji gydytojų dalis turi reikiamus įrankius, padedančius atpažinti odos susirgimus. Jeigu pažiūrėtume retrospektyviai – prieš dešimtmetį tik vienas kitas gydytojas turėjo tokį diagnostinį įrankį kaip dermatoskopas. Šiandien situacija pasikeitusi į gerąją pusę. Tad savo sveikata besirūpinantys žmonės gali būti ramūs, nes gydytojai ne tik laiku pastebi ligą, bet ir turi galimybes teisingai pasiūlyti pakankamai platų spektrą gydymo būdų“, – kalba Dermatovenerologijos centro vadovė.
Nors diagnostika gerėja, sergamumas auga
Tačiau kodėl, nors ir diagnostikos, ir gydymo galimybės yra pažengusios, odos vėžio ir klastingiausios jo formos – melanomos – ligos atvejų daugėja ir liga net jaunėja? Gydytoja dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad nėra vieno faktoriaus, nes ligą dažniausiai lemia keletas priežasčių. Pašnekovė išskiria svarbiausias jų.
Pirmiausia prof. dr. Matilda Bylaitė–Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad ultravioletiniai spinduliai ir genetinė predispozicija yra svarbiausi rizikos faktoriai, lemiantys odos vėžio ir melanomos atsiradimą. Tad netgi gerėjanti gyvenimo kokybė, suteikianti galimybes dažniau keliauti į saulėtus kraštus ar slidinėti, užsiimti tokiais pomėgiais kaip, pavyzdžiui, vandens sportas, prisideda prie ligos paplitimo, nes žmonės dažniau būna saulėje. „Privalu žinoti, kad neteisinga elgsena saulėje, nesaikingas mėgavimasis ir piktnaudžiavimas jos spinduliais tiek tropikuose, tiek kalnuose ar būnant vandenyje padidina ligos riziką, nes oda nieko nepamiršta. Taigi ilgų ir neatsakingų pasibūvimų saulėje pasekmės išryškėja gerokai vėliau“, – pabrėžia pašnekovė.
Kita profesorės įvardinta priežastis – vis dar vyraujanti nuomonė, kad kažkas kitas, bet ne pats žmogus turi pasirūpinti savo sveikata, todėl pas gydytojus apsilankoma dažniausiai per vėlai: „Jau aštuonerius metus aktyviai užsiimame švietėjiška veikla, tačiau net ir to neužtenka. Oda yra labai dėkingas organas, nes yra gerai matomas, tad galime pastebėti įtartinus jos darinius ir reaguoti. Taip, po truputį daugėja žmonių, kurie suvokia odos vėžio riziką ir užsiima savistaba. Tačiau, deja, didžioji dalis vis dar mano, kad kiti turi rūpintis jų sveikata.“
Dermatovenerologijos centro vadovė teigia, kad ir stresas, įtemptas bei greitas gyvenimo tempas taip pat prisideda prie odos vėžio jaunėjimo ir sergamumo augimo.
Gydytojai nepasiruošę pasiduoti
„Tikime, kad žmonių sąmoningumas, nors ir pamažu, bet kasmet didės. Kitaip ir negali būti. Tik svarbu, kad visuomenė žinotų, jog šiandien Lietuvos gydytojų dermatovenerologų žinios, jų pasirengimas, jų galimybės atitinka europinius reikalavimus ir standartus. Turime labai aukšto lygio specialistų, kurie nesustoja vietoje ir nuolat gilina žinias šioje srityje“, – kalba profesorė.
Anot jos, dermatoonkologijos srityje Lietuva yra viena stipriausių vertinant iš Baltijos valstybių perspektyvos, tačiau Europos mastu dar reikia pasistengti: „Lietuvos specialistai ne prastesni nei Europos, tik mūsų apimtys mažesnės, nes ir šalis mažesnė. Žinoma, kaip ir kitose šalyse, kartais esame ribojami finansinių galimybių, todėl negalime pačių inovatyviausių gydymo būdų taikyti visiems pacientams. Visgi vertinant pastaruosius metus, gydymo prieinamumas gerėja. Todėl mūsų, kaip specialistų, užduotimis išlieka gilinti žinias stažuojantis Europos ir pasaulio geriausiose klinikose, kongresuose ir seminaruose, esant galimybėms, diegti naujus diagnostikos ir gydymo būdus čia, Lietuvoje.“
