Sia dinastijos mįslė aiškėja: Kinijoje atrasta sudėtinga senovės vandens valdymo sistema
Archeologai Kinijoje aptiko maždaug prieš 4 tūkst. metų sukurtą išplėtotą vandens kanalų sistemą. Manoma, kad ji siejama su Sia dinastijos laikotarpiu ir gali tapti vienu svarbiausių įrodymų, jog ši ankstyvoji dinastija rėmėsi pažangia valstybės organizacija bei inžinerija.
Platus vandens valdymo tinklas Kinijoje
Atradimas padarytas Wangchenggang archeologinėje vietovėje Henano provincijoje. Ši vieta jau seniai laikoma viena reikšmingiausių, susijusių su seniausiomis Kinijos valstybinėmis struktūromis. Tyrėjai čia identifikavo dirbtinių kanalų tinklą, kuris atliko dvi funkcijas: tiekė vandenį ir padėjo pašalinti jo perteklių.
Pagrindinė sistemos dalis – du didieji grioviai, maždaug 3 metrų pločio ir ilgesni nei 120 metrų, išsidėstę šiaurės–pietų kryptimi. Jie buvo sujungti su platesniu kanalu arba gynybiniu grioviu, kurio plotis siekė apie 10 metrų.
Pasak archeologų, aplink pagrindinius kanalus aptikta daug smulkesnių atšakų – nuo kelių dešimčių centimetrų iki maždaug 1 metro pločio. Šie mažieji kanalai buvo tiesiogiai sujungti su pastatais ir krosnimis, todėl leido efektyviai nuvesti lietaus vandenį ir nuotekas. Tokia sistema saugojo gyvenvietę nuo užtvindymo ir padėjo palaikyti sanitarines sąlygas, o tai rodo sąmoningą erdvinį planavimą.
Ekspertai pabrėžia ir darbų mastą: kanalų įrengimui reikėjo iškasti tūkstančius kubinių metrų grunto bei koordinuoti didelių žmonių grupių darbą. Vienodas konstrukcijų pobūdis ir jų pasikartojimas leidžia manyti, kad egzistavo inžineriniai standartai ir centralizuotas valdymas – tai vienas esminių argumentų, kodėl šis laikotarpis siejamas su išsivysčiusia politine organizacija.
Dinastija, kurios egzistavimas ilgai kėlė abejonių
Sia dinastija ilgą laiką buvo vertinama beveik kaip legenda. Tradiciškai ji laikoma pirmąja Kinijos istorijos dinastija ir datuojama maždaug 2070–1600 m. pr. Kr., tačiau aiškių rašytinių šaltinių stoka skatino abejones dėl jos realaus egzistavimo. Vis dėlto nauji archeologiniai radiniai, įskaitant Wangchenggang aptiktą kanalų sistemą, suteikia vis daugiau materialių įrodymų, kad tuo metu regione jau egzistavo sudėtingos socialinės ir technologinės struktūros.
Tyrėjai pažymi, kad atrastas tinklas nebuvo atsitiktinis ar improvizuotas. Jo hierarchinė struktūra, integracija su užstatymu ir daugiafunkciškumas leidžia daryti išvadą, jog dar prieš tūkstančius metų čia buvo gerai suprantami hidrologijos principai ir urbanistinio planavimo logika. Tai reiškia, kad vietos bendruomenės gebėjo kurti infrastruktūrą, kuri savo sprendimų logika primena vėlesnių miestų sistemas.
Šis radinys svarbus ir platesniame Geltonosios upės slėnio civilizacijos ištakų kontekste. Tradiciniai pasakojimai mini legendinį valdovą Didįjį Ju, kuriam priskiriama potvynių kontrolė, kanalų kasimas ir drėkinimo sistemų kūrimas. Naujoji infrastruktūra gali tapti materialiu tokių pasakojimų atspindžiu, leidžiančiu manyti, kad jų pagrindą sudarė realūs ankstyvųjų visuomenių inžineriniai pasiekimai.
Šaltinis: „Xinhua“
