Siūlymas, kuris skaldo: ar daliai darbuotojų Lietuvoje bus užkirstas kelias gauti išmokas?

Lietuvoje vis dažniau keliami klausimai apie tai, kaip suderinti ekonominius interesus su nacionaliniu saugumu. Darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose skatina ieškoti sprendimų užsienyje, tačiau geopolitinė situacija verčia iš naujo įvertinti tokią praktiką. Būtent šiame kontekste atsiranda siūlymai keisti galiojančią tvarką.

Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai siekė pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus iš įvairių šalių. Tam buvo pasitelktos finansinės paskatos, kurios turėjo padėti konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje. Vis dėlto ne visos šios iniciatyvos davė laukiamą rezultatą.

Dabar diskusijos krypsta kita linkme – ar tokios paskatos turėtų būti taikomos visoms šalims vienodai. Politikai vis dažniau akcentuoja, kad saugumo aspektai negali būti nustumiami į antrą planą. Tai rodo, kad sprendimai gali tapti griežtesni.

Siūlymas atsisakyti išmokų tam tikrų šalių darbuotojams

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė planuoja pateikti įstatymo pataisas, kurios numatytų svarbius pokyčius. Siūloma nebemokėti atvykimo išmokų darbuotojams, atvykstantiems iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokia iniciatyva grindžiama nacionalinio saugumo argumentais.

Pasak politikės, dabartinė geopolitinė situacija reikalauja aiškesnių sprendimų. Ji pabrėžia, kad šios valstybės vis aktyviau bando daryti įtaką Europos šalims. Dėl to kyla klausimas, ar Lietuva turėtų toliau skatinti atvykimą iš tokių regionų.

Šis siūlymas būtų įtvirtintas Užimtumo įstatyme. Tai reikštų, kad pakeitimai turėtų teisinį pagrindą ir būtų taikomi nuosekliai. Tokiu būdu siekiama išvengti dviprasmiškų situacijų ateityje.

Talentų pritraukimo programa ir jos rezultatai

Atvykimo išmokos buvo įvestos siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Ši iniciatyva atsirado „Investuok Lietuvoje“ siūlymu ir buvo orientuota į aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas. Idėja buvo paprasta – pasiūlyti papildomą finansinę paskatą.

Tačiau naujausi duomenys rodo, kad rezultatai nėra tokie, kokių tikėtasi. 2025 metais ši išmoka buvo panaudota 111 kartų. Iš jų tik nedidelė dalis teko Lietuvos piliečiams, kuriuos buvo tikimasi susigrąžinti.

Didžiausia dalis išmokų atiteko kitų šalių piliečiams, tarp jų – Indijos, Baltarusijos ir net Rusijos. Tai rodo, kad programa veikė, tačiau ne visai ta kryptimi, kuri buvo numatyta iš pradžių. Dėl to atsirado poreikis ją peržiūrėti.

Saugumo argumentai ir politinė pozicija

Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė savo siūlymą grindžia saugumo argumentais. Jos teigimu, Lietuva turi atsakingai vertinti, iš kokių šalių pritraukiami specialistai. Tai ypač svarbu dabartinėje geopolitinėje aplinkoje.

Ji taip pat kelia klausimą, ar tikslinga ieškoti talentų valstybėse, kurios laikomos priešiškomis. Tokia retorika atspindi platesnę politinę nuotaiką, kuri vis dažniau pasigirsta viešojoje erdvėje. Tai rodo, kad tema nėra vien ekonominė.

Tuo pačiu svarbu paminėti, kad siūlomi pakeitimai nereiškia visiško draudimo atvykti. Kalbama tik apie finansinių paskatų ribojimą. Vis dėlto net ir toks sprendimas gali turėti reikšmingą poveikį.

Galimos pasekmės darbo rinkai

Jei įstatymo pataisos bus priimtos, tai gali pakeisti darbuotojų pritraukimo strategiją. Įmonėms gali tekti ieškoti kitų būdų, kaip pritraukti specialistus. Tai gali reikšti didesnes investicijas į vietos talentus.

Kita vertus, toks sprendimas gali sumažinti priklausomybę nuo darbuotojų iš rizikingų regionų. Tai svarbus aspektas, kalbant apie ilgalaikį valstybės saugumą. Vis dėlto išlieka klausimas, ar tai nesukels papildomų iššūkių verslui.

Galutinis sprendimas priklausys nuo Seimo diskusijų ir balsavimo rezultatų. Akivaizdu viena – ši tema dar tik įsibėgėja. Ir, panašu, artimiausiu metu ji išliks politinės darbotvarkės centre.