Šokiruojantis scenarijus: Atlanto srovės žlugimas pakeistų Europą neatpažįstamai
Klimato mokslininkai perspėja, kad Atlanto vandenyno cirkuliacijos sistema AMOC artėja prie pavojingos ribos, o jos sutrikimas galėtų ne tik pakeisti Europos orus, bet ir sustiprinti globalų atšilimą. Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl AMOC žlugimo Pietų vandenynas gali iš anglies sugėrėjo virsti papildomu anglies dvideginio šaltiniu.
AMOC neretai vadinama vandenynų šilumos konvejeriu, nes ji perneša šiltesnį paviršinį vandenį iš tropikų į šiaurę, o šaltą, tankų giluminį vandenį grąžina į pietus. Ši cirkuliacija padeda formuoti regioninį klimatą, ypač Šiaurės Atlante ir Vakarų Europoje, ir yra susijusi su tuo, kaip vandenynai kaupia anglį.
Iki šiol vandenynai buvo vienas svarbiausių žmonijos sąjungininkų lėtinant atšilimą, nes sugeria apie ketvirtadalį žmonių išmetamo anglies dvideginio. Tačiau naujos simuliacijos rodo, kad esant tam tikroms sąlygoms ši pusiausvyra gali persiversti, o dalis giliai sukauptos anglies ilgainiui galėtų grįžti į atmosferą.
Pietų vandenynas gali pakeisti vaidmenį
Tyrime akcentuojama, kad kritinis mechanizmas siejamas su Pietų vandenynu aplink Antarktidą, kuris įprastai yra vienas svarbiausių anglies „laidojimo“ regionų. Jei AMOC pereitų į nusilpusios ar išjungtos būsenos režimą, vandens masių maišymasis prie Antarktidos gali sustiprėti ir dažniau iškelti anglies turtingus giluminius vandenis į paviršių.
Tuomet dalis anglies dvideginio, kuris anksčiau buvo saugomas vandenyno gelmėse, galėtų išsiskirti į atmosferą. Modeliavimas rodo, kad toks grįžtamasis ryšys galėtų pridėti apie 0,17–0,27 laipsnio prie globalios temperatūros didėjimo, o poveikis tęstųsi ilgą laiką.
Kodėl svarbi 350 ppm riba
Mokslininkai analizavo, kaip AMOC stabilumas kinta priklausomai nuo anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje. Jie nurodo vadinamąjį bistabilumo režimą, kai sistema gali turėti dvi stabilias būsenas, o perėjimas iš vienos į kitą gali tapti sunkiai grįžtamas.
Tyrime teigiama, kad priešindustriniais laikais, kai anglies dvideginio koncentracija siekė apie 280 ppm, net ir smarkiai sutrikus cirkuliacijai sistema turėjo daugiau šansų atsistatyti. Tačiau viršijus 350 ppm rizika, kad sustojusi cirkuliacija nebeatsikurs, reikšmingai išauga, o šiandien koncentracija yra apie 430 ppm.
Regioniniai pokyčiai būtų aštrūs
Nors vidutinis globalus papildomas atšilimas gali atrodyti nedidelis, regioniniai padariniai būtų kur kas ryškesni. Modeliuojant scenarijus su maždaug 450 ppm anglies dvideginio koncentracija, skaičiuojama, kad Arktyje temperatūra galėtų kristi iki 7 laipsnių, o Antarktidoje kilti iki 6 laipsnių.
Tokie kontrastai reikštų didelius atmosferos ir vandenynų cirkuliacijos persitvarkymus, galinčius paveikti kritulių režimą, žemės ūkį ir ekosistemas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dabartinės emisijos didina tikimybę, jog suveiks stiprūs ir ilgalaikiai klimato sistemos grįžtamieji ryšiai.
AMOC tema pastaraisiais metais vis dažniau minima ir tarptautinėse klimato vertinimo ataskaitose, kuriose pabrėžiama didelė rizika toliau silpnėti Šiaurės Atlanto cirkuliacijai šiame amžiuje. Mokslininkų žinutė išlieka ta pati: kuo greičiau mažinamos šiltnamio dujų emisijos, tuo mažesnė tikimybė priartėti prie negrįžtamų klimato sistemos lūžio taškų.
