Specialistai pataria pirmuose lapų aukštuose pašalinti viską: agurkai užmegs daugiau vaisių

Norint, kad agurkai augtų sparčiau ir užmegztų daugiau vaisių, svarbiausia ne trąšų gausa, o teisingas augalo formavimas. Vienas paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų veiksmų yra šoninių ūglių išskabymas, kai agurkai auginami vertikaliai prie virvių ar grotelių.

Agurkas visą sezoną turi ribotą energijos ir maisto medžiagų kiekį, kurį pasiima iš dirvos ir vandens. Jei paliekamas augti laisvai, jis linkęs auginti daug lapijos ir ilginti stiebus, o vaisiams gali pritrūkti jėgų, todėl derlius būna menkesnis ir vėlesnis.

Retinimas padeda ne tik nukreipti augalo resursus į vaisius, bet ir pagerina oro cirkuliaciją. Tai svarbu todėl, kad geriau vėdinami agurkai greičiau nudžiūsta po laistymo ar rasos, o drėgmės perteklius dažnai sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms, įskaitant miltligę.

Kaip formuoti vertikaliai auginamus agurkus?

Pirmiausia tvarkomas pats augalo apačios ruožas. Praktikoje dažnai laikomasi taisyklės pirmuose 3–4 lapų aukštuose pašalinti viską: šoninius ūglius ir pirmuosius žiedus ar užuomazgas, net jei gaila pašalinti būsimą vaisių.

Toks sprendimas padeda agurkui sutelkti jėgas šaknų sistemai ir pagrindiniam stiebui sustiprinti. Vėliau augalas greičiau kyla į viršų, stabiliau auga ir dažniausiai atsidėkoja gausesniu derliumi, kai jau yra pakankamai lapijos fotosintezei ir stipresnės šaknys mitybai.

Augant aukščiau, pagrindinis stiebas paliekamas, kad pasiektų atramos viršų arba šiltnamio konstrukciją. Šoniniai ūgliai, kurie auga iš lapų pažastų, paprastai trumpinami taip, kad ant jų liktų vienas lapas ir vienas vaisius, o viršūnė nugnybiama.

Kada ir kaip skabyti, kad nepakenktumėte?

Jaunus, kelių milimetrų ūglius patogiausia išlaužti pirštais, švelniai, kad žaizdelė būtų maža. Jei ūglis jau sustorėjęs, jo nepatariama plėšti, nes galima pažeisti stiebo audinius ir sudaryti vartus infekcijoms.

Tokiu atveju saugiau naudoti švarias, aštrias žirkles ar sekatorių. Geriausia šiuos darbus atlikti sausu, šviesiu paros metu, kad pjūvio vieta greičiau apdžiūtų, o rizika užsikrėsti ligomis būtų mažesnė.

Didžiausia klaida yra netyčia nukirpti pagrindinio stiebo viršūnę, nes tuomet augalas gali pristabdyti augimą. Taip pat svarbu nepainioti metodų: vertikaliai vedamiems agurkams taikomas vienas formavimas, o ant žemės besidriekiantiems lauko agurkams praktika gali būti kitokia, nes derlius dažnai formuojasi ant šoninių šakų.