autobusas
Tokį klausimą sau uždavė Hankas Butitta ir nieko negalvojęs ėmėsi savo idėjos įgyvendinimo. Architektūros studijas baigęs vaikinui tiesiog nusibodo mokėti kas mėnesį krūvą pinigų už gyvenamojo ploto nuomą, o savam būstui jis taip pat neturėjo sutaupęs reikiamos sumos. Taigi, Hankas susikaupė ir praktiškai panaudojo žinias, kurias buvo įgijęs studijų metais. Žinoma, neapseita be šaunios idėjos – kraustytis į autobusą.
Miesto autobusais ar troleibusas Lietuvoje daug kas nevažinėja todėl, kad jie yra lėti, seni, barškantys, o kartais ir antisanitariški. O juk galėtų būti kitaip.
„Automobilis – ne prabanga, o transporto priemonė“, ‒ teigė Ilfo ir Petrovo personažas dar tais laikais, kai nebuvo spūsčių, o paskyros senam žiguliukui tekdavo laukti metų metus.
Keleivius be bilieto, dar vadinamus „zuikiais“, neseniai pradėję arba jau ne vieną dešimtmetį gaudantys viešojo transporto kontrolieriai teigia privalantys būti žmogaus psichologijos ekspertais. Su jų darbo specifika teko susipažinti su dvejais atskirais kontrolierių ekipažais praleidus dalį dienos ir vakaro. Tai gal ir nedaug, tačiau darbuotojai ne ką skiriasi nuo kitų paslaugų sferoje dirbančių žmonių. Tad kodėl tarp jų ir keleivių atsiranda įtampa?
Važiuojančiųjų be bilietų keleivių pateisinti negalima, nes už jų važiavimą moka visi kiti vykstantys viešuoju transportu. Tačiau ar su „zuikiais“ kovojanti kontrolė visada imasi leistinų priemonių?
Laikas.lt gavo laišką su nuotraukomis nuo skaitytojo, kuris buvo liudininkas itin nepagarbaus transporto kontrolės darbuotojų elgesiu su senyvo amžiaus žmogumi. Tačiau kontrolę vykdantys darbuotojai pateikė ir kitokią įvykio versiją.
Senyvo amžiaus keleivį išlaipino iš autobuso, nors jis buvo įsigijęs bilietą, bet neturėjo lengvatinio pažymėjimo. Įrodymas – vienoje iš pateiktų nuotraukų kontrolieriaus rankoje kartu su elektroninių bilietų tikrinimo aparatu laikomas bilietas.