etiketės
Kartais reklamos kūrėjai sugeba paliesti tikrai opias visuomenei temas. Ir nesvarbu, jog tai ne socialinė reklama prieš smurtą šeimoje ar rasizmą, o tiesiog šampūno pristatymas. Būtent taip nutiko žemiau esančios reklamos atžvilgiu, kuri siekia pakeisti žiūrovų požiūrį į moteris bei lytims taikomus dvigubus standartus. „Pantene“ moterų palaikymo kampanija stengiasi kovoti su dailiajai lyčiai nesąžiningai lipinamomis etiketėmis, kurios labai skiriasi nuo taikomų vyrams, ir kviečia jas būti stipriomis bei švytėti. Žiūrim!
Kiekvienai žiemai artėjant, dažnai pasižadame, jog kalėdinėmis dovanomis apsirūpinsime iš anksto. Tačiau dar dažniau, užklupti kasdieninių rūpesčių, tik paskutinę minutę pradedame ieškoti idėjų, kaip nustebinti mylimus žmones. Nepamirškite, jog svarbu ne nupirktas daiktas, o jūsų nuoširdus noras pradžiuginti žmogų būtent jam ar jai miela staigmena.
Ar visada pasidomite, kaip prižiūrėti savo drabužius? Ne? Tuomet nenustebkite, kai galbūt ant jau seniai dėvimų džinsų etiketės rasite patarimą visuomet nusipalauti savo sėdimąją, o XL dydžio marškinėliai siūlys pasimatuoti mažesnius, nes…tiesiog būtų juokinga. Žiūrime nuotraukas ir nuo šiol visada skaitome drabužių etiketes!
Ar niekada nepajutote, jog supakavus dovaną, siuntinuką ar lauktuvių ryšulėlį, kažko trūksta? Mūsų viešnia Akvilina siūlo uždėti paskutinį „akordą“ – originalias etiketes!
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo tikslinius patikrinimus dėl maisto produktų, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. įvertinimo. Pirmojo patikrinimo etapo metu viso buvo ištirtas 91 mėginys. Juose atlikus 159 tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatyta, kad keturi mėginiai neatitiko gamintojų deklaruojamų ženklinimo etiketėje rodiklių.
„Buvo patikrintos gamybos ir prekybos įmonės ir, remiantis rizikos analize, atrinkti mėginiai laboratoriniam ištyrimui, kad įsitikintume, ar gamintojai teisingai deklaruoja rodiklius ženklinimo etiketėje ir ar neklaidina vartotojų, deklaruodami, jog produktai išskirtiniai, t. y. be „E““, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotas Zenonas Stanevičius.
Iš gamybos įmonių ir prekybos buvo tyrimams paimti mėsos ir paukštienos gaminių ir pusgaminių, miltinių gaminių, prieskonių, majonezų, padažų, kečupo, gaiviųjų gėrimų ir nektarai, fermentinio sūrio ir jo gaminių, pieno ir pieno gaminių, varškės, varškės gaminių mėginiai.
Pasak Z.Stanevičiaus, akcijos tikslas buvo įsitikinti, ar gamintojai laikosi sąžiningos gamybos principo. Produktuose buvo tirti šie rodikliai: natrio glutamatas, fosfatai, nitritai, benzoatai, sorbatai, saldikliai – acesulfamas, aspartamas, sacharinas, dažiklis E120, Sudano, Para Red dažai ir kt.
Laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad keturiais atvejais gamintojai klaidino vartotoją, ženklinimo etiketėje nenurodydami, kad gamybos metu naudoti maisto priedai. Nors gamintojas deklaruoja, kad nitritų nedėta UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje rasta 21,9 mg/kg nitritų. UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinis pjautinis batonas“ rasta 238,4±21 mg/kg kalio sorbato, nors gamintojas deklaruoja, kad jo nedėta. Taip pat UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtose dešrelėse „Favorit“ „Be E“ rasta nitritų (15,09 mg/kg) ir aukščiausios rūšies virtoje dešroje vaikams „Be E“ „Žymenų“ rasta nitritų (17, 48 mg/kg).
Pažymėtina, kad nustatyti nitritų kiekiai minėtuose produktuose neviršija leistinų Lietuvos higienos normos HN 53:2010 kiekių, tačiau neatitinka ženklinime deklaruojamų išskirtinių produktų savybių.
Vertinant mėginių tyrimų rezultatus buvo vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ reikalavimais bei Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ir kitų mokslinių institucijų pateiktais moksliniais duomenimis.
„Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute išanalizavę atlikto tyrimo rezultatus, galime daryti prielaidą, kad gamintojai, stengdamiesi pritraukti vartotoją ir norėdami suteikti produktui išskirtinių savybių, ženklinimo etiketėje nurodo, kad produktas „Be E“, „Jokių „E“, „Be dirbtinių dažiklių“ ir kt. Gamybos metu jei ir nenaudoja gryno nitrito, kuris žymimas E250, tačiau į mėsos gaminių sudėtį deda įvairias žaliavas – tropinių trešnių miltelius, arbatos Kombucha skonio ekstraktą ir kita, kurie yra būtent nitritų šaltinis. Vartotojui nesvarbu, kokiu būdu maisto priedas pateko, ar tiesiogiai įdėtas, ar su žaliavomis, kad ir natūralios kilmės. Svarbu suteikti teisingą informaciją ir sudaryti galimybę pačiam vartotojui pasirinkti, kokį produktą pirkti“, – komentavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas.
Atsižvelgus į atlikto tyrimo rezultatus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė teikti rinkai bei įpareigojo gamintojus surinkti iš rinkos UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtą dešrą, UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinį pjautinį batoną“, UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtas dešreles „Favorit“ „Be E“ ir aukščiausios rūšies virtą dešrą vaikams „Be E“ „Žymenų“. Taip pat šioms įmonėms skirtos maksimalios baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Visos šios įmonės bus įtrauktos į nesąžiningų įmonių sąrašą ir valstybinė kontrolė juose bus atliekama daug dažniau.
Pasak Z.Stanevičiaus tokio pobūdžio patikrinimas nėra vienkartinė akcija, jis bus tęsiamas ir mėginiai atrenkami nuolat, visuomenė informuojama apie rastus vartotojų klaidinimo atvejus.
Lietuvos vartotojų institutas pradeda naują e-iniciatyvą „Atsiųsk netinkamą etiketę”, kurios tikslas – skatinti visuomenę domėtis informacija, pateikta maisto ir ne maisto produktų etiketėse, ją vertinti ir pritaikyti kasdieniame gyvenime renkantis prekes. Šia e-iniciatyva taip pat siekiama didesnės gamintojų ir prekybininkų atsakomybės, nes netikslios, neįskaitomos informacijos pateikimas iškreipia vartotojų galimybes rinktis tuos produktus, kurių jiems labiausiai reikia, pažeidžia jų teisėtus lūkesčius.
Vartotojai, manantys, kad etiketėse esanti informacija pažeidžia jų teises, gali patys įkelti etikečių fotografijas, jas komentuoti, o taip pat sulaukti ekspertų, valstybės institucijų, atsakingų už maisto ir ne maisto produktų žymėjimo reglamentavimą ir kontrolę, nevyriausybinių organizacijų atstovų komentarų.
Šiuo metu atsiųstose ne maisto produktų etikečių nuotraukose vartotojai fiksuoja, kad informacija užsienio kalba neatitinka pateiktosios lietuvių kalba: pavyzdžiui, etiketėje anglų kalba teigiama, kad nagų priežiūros priemonė netinkama naudoti su įprastiniu laku, o lietuvių kalba – nurodoma atvirkščiai, arba, pavyzdžiui, burnos skalavimo skystyje lietuvių kalba nuslėpta tikroji jo sudėtis, nepažymėtos tokios sudedamosios dalys kaip parabenai bei kitos sintetinės medžiagos ir t.t. Vartotojų atsiųstose maisto etiketėse dominuoja informacija apie teigiamą maisto poveikį sveikatai, ką draudžia tiek Reklamos įstatymas, tiek Higienos norma „Maisto produktų ženklinimas”, nėra kontrasto tarp fono ir pateiktos informacijos, kas daro etiketę visai neįskaitomą, pavadinimuose ar šalia jų pabrėžiamas produkto natūralumas, pateikiamos sąsajos su jų gaminimu namuose, nors neaišku ar gamintojas galėtų įrodyti kuo tokie produktai skiriasi nuo kitų gamintojų panašių prekių.
Imtis e-iniciatyvos „Atsiųsk netinkamą etiketę” paskatino augantys vartotojų poreikiai informacijai apie produktų etiketes. Europos maisto informacijos tarnybos tyrimas atskleidė, kad vartotojams trūksta praktinės informacijos apie maisto produktų etiketes, jie nori turėti patikimą informacijos šaltinį, suprasti etiketėse naudojamą terminologiją.