knarkimas
Apie knarkimo problemas knarkiantieji dažniausiai sužino iš aplinkinių, išgirdus jų nusiskundimus dėl sukelto triukšmo miego metu. Nerizikuoti savo ir artimųjų poilsiu, šiandien padėti gali nosies kriauklių ir pertvaros plastika. Pasak gydytojo otorinolaringologo Giedriaus Strazdo, procedūros efektyvumas priklauso ne tik nuo operacijos, bet ir paties paciento požiūrio į ligą. Reikėtų žinoti, kad knarkimą sąlygoja ne vien pasunkėjęs kvėpavimas, bet ir netinkamas gyvenimo būdas.
Kadaise knarkimas buvo laikomas stiprios sveikatos ženklu, o šiais laikais knarkiantiems žmonės patariama apsilankyti pas gydytojus, mat knarkimas ne tik erzina aplinkinius, bet ir gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.
Prastu miegu skundžiasi apie 40 procentų žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėja. Po nakties jie būna nepailsėję, mieguisti, sutrinka dėmesys bei atmintis. Pasak Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, suaugusiam žmogui būtina miegoti 7-8 valandas per parą.
Dieną mes stengiamės kontroliuoti garsus, leidžiamus iš įvairiausių savo kūno ertmių. Tačiau naktimis mes tampame bejėgiais – garsai, kuriuos skleidžia miegantis žmogus: kaulų treškėjimas, čepsėjimas ir murmėjimas, šūksniai, dujinis crescendo ir knarkimas atskleidžia ne tik mūsų slapčiausias svajones, bet ir elgesio, higienos ar mitybos įpročius. Kai kurie Vakarų kompozitoriai naktinius žmogaus garsus yra panaudoję net ir savo kūriniuose. Kitiems, ne tokie kūrybingiems, šalia miegančiojo leidžiami garsai tampa tikra kankyne, griaunančia visą vakare sukurtą romantiką…
Didelę dalį žmonių kankinantis knarkimas ne tik kelia nemalonius pojūčius aplinkiniams, tačiau gali būti ir labai pavojingas kiekvienam, turinčiam šį sutrikimą.
Pasak „Estetinės chirurgijos centro“ gydytojo otorinolaringologo dr. Tomo Balsevičiaus, knarkimas tik iš šalies atrodo nekenksmingas žmogui, tačiau tai gali būti ir rimtos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – simptomas.
Knarkimo metu sutrinka, kartais net trumpam sustoja kvėpavimas. Organizmas gauna mažiau deguonies, sulėtėja širdies ritmas. Tai trukdo žmogui miegoti, jis nepailsi, tampa irzlus, dirbant jam sunku susikaupti. Dėl mieguistumo gali kilti nelaimingų atsitikimų vairuojant ar darbo vietoje.
„Miegas kiekvienam žmogui yra labai svarbus, tad nuo jo kokybės priklauso ir tai, kaip jausimės dieną. Knarkimo problemas būtina spręsti, kol jos neperaugo į didesnes komplikacijas“, – pataria dr. Tomas Balsevičius.
Pasak statistikos, knarkia vidutiniškai 40 proc. suaugusių žmonių, todėl tai pakankamai didelio masto problema. Įžvelgus šios problemos rimtumą, „Estetinės chirurgijos centre“ pradėtos teikti knarkimo gydymo paslaugos.
„Knarkimo garsas atsiranda miego metu susiaurėjus ryklės audiniams, pro kuriuos praeinantis oras virpina minkštąjį gomurį ar liežuvio šaknį. Jei suglebę ryklės audiniai pilnai uždaro kvėpavimo takus, atsiranda kvėpavimo sustojimai miegant, vadinami apnėjomis. Obstrukcinės miego apnėjos sindromu sergantys pacientai pabunda pavargę, dažnai juos vargina rytiniai galvos skausmai“, – aiškina gydytojas.
Šias problemas galima išspręsti chirurginiu būdu. Pažengusios ligos atveju atliekamos minkštojo gomurio plastikos (uvulopalatofaringoplastikos, uvulopalatoplastikos) operacijos arba taikomas gydymas nenutrūkstama oro srauto ventiliacija, kurios metu pro nosies kaukę didesniu slėgiu tiekiamas oras, kuris palaiko atvirus kvėpavimo takus miegant.
Lengvam obstrukcinės miego apnėjos sindromui gydyti atliekamos paprastesnės operacijos, kurių metu naudojamas adatinis elektrodas, per kurį minkštasis gomurys bei liežuvio šaknis yra veikiami radiodažnumine termoenergija.
„Operuotos vietos vėliau standėja, todėl pranyksta knarkimas ir kvėpavimo pauzės miegant. Po šių operacijų ryklės skausmas yra nežymus, kadangi operacijos metu neatliekamas gleivinės pjūvis bei nepažeidžiamas audinių vientisumas“, – aiškina dr. Tomas Balsevičius.